Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Alinantys karščiai kenkia sveikatai

Visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga sveikatai – didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.

Karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pažymi, kad neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

 

Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi:

  • Kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus;
  • Senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys;
  • Antsvorį turintys asmenys;
  • Asmenys, kurie karštyje ilgai dirba ar sportuoja;
  • Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

 

Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei?

  • Saulės nudegimas;
  • Perkaitimas;
  • Mėšlungis;
  • Šilumos (saulės) smūgis.

 

Kaip išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio?

  • Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
  • Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
  • Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
  • Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
  • Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
  • Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri).
  • Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

 

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus šilumos smūgiui?

Su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje. Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, reikia jam duoti ko nors rūgštaus. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

 

Kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių?

Be piktnaudžiavimo saulės spinduliais, poilsiaujantys žmonės daro ir kitų klaidų.

Negalima maudytis iškart pavalgius, taip pat nereikėtų šokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje. Draudžiama šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus. Daugiausia traumų vandenyje įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro.

Poilsiaujant prie vandens nepatariama vartoti alkoholio. Jo vartojimas didina riziką patirti įvairias traumas ar nuskęsti. Karštomis dienomis žmogus prakaituodamas netenka daug skysčių, o alkoholis dar labiau paskatina dehidratacijos procesą. Žmogus gali netekti sąmonės, ypač ilgai būdamas saulėkaitoje.

Vengti taip pat reikėtų ir gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, kadangi jie taip pat skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Patariama nepamiršti, jog sveikiausias gėrimas – vanduo! Vasarą per karščius išeinant iš namų rekomenduojama turėti geriamojo vandens buteliuką.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės, SAM, Kauno visuomenės sveikatos centro inf.