Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Ebolos karštinė: viskas, ką reikia žinoti

Per porą parų – daugiau nei šimtas mirusiųjų nuo Ebolos karštinės. Šios ligos protrūkis, prasidėjęs vasarį Gvinėjoje, kasdien vis labiau verčia sunerimti pasaulį. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Ebolos karštinė šiemet diagnozuota 2240 žmonių, iš jų mirė 1229. Pavojingiausia padėtis susiklostė Afrikos vakaruose: Liberijoje jau mirė 466 žmonės, Gvinėjoje – 394, Siera Leonėje – 365, Nigerijoje – 4. Keliautojams patariam vengti vykti į šias šalis, o jei tai neišvengiama – būti tinkamai pasirengus ir saugotis. Pavojaus akivaizdoje žmonėms kyla nemažai klausimų susijusių su Ebolos karštine. Specialistai parengė atsakymus į juos.

1. Kas yra Ebola hemoraginė karštligė?

Ebola hemoraginė karštligė (EHK) yra labai sunki, dažnai mirtina liga, nuo kurios mirštamumas

siekia iki 90proc. Šia liga serga žmonės ir primatai (makakos, gorilos ir šimpanzės).

Ebola virusas pirmą kartą buvo nustatytas 1976 metais Afrikoje vienu metu kilusiuose protrūkiuose

netoli Ebola upės Kongo demokratinėje respublikoje, kitas – vienoje Sudano teritorijoje.

Viruso kilmė yra nežinoma, tačiau turimais tyrimų duomenimis, Afrikos vaisiais mintantys

šikšnosparniai (Pteropodidae) yra pagrindinis natūralus Ebola viruso rezervuaras.

 

2. Kaip žmonės užsikrečia Ebola virusu?

Ebola virusas į žmonių populiaciją patenka sąlyčio būdu su laukinių infekuotų gyvūnų krauju,

išskyromis, organais ar kūno skysčiais. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti sąlyčio metu su sergančiais

ar kritusiais gyvūnais (šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško

antilopėmis ir dygliatriušiais) arba tvarkant atogrąžų mišką. Todėl labai svarbu vengti sąlyčio su

gyvūnais ir jų lavonais, netvarkyti žvėrienos.

Šio protrūkio Vakarų Afrikos šalyse metu virusas plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtimas įvyksta

per tiesioginį sąlytį su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis,

sperma) per pažeistą odą ar gleivines. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti, jei sveiko žmogaus pažeista

oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pavyzdžiui,

suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas.

Sveikatos priežiūros darbuotojai dažniausiai turi sąlytį su virusu slaugydami EHK sergančius

ligonius. Tačiau tai atsitinka tik tuomet, kai medicinos personalas nenaudoja asmeninių apsaugos

priemonių arba nevykdo infekcijų kontrolės priemonių. Visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjai turi būti supažindinami su ligos požymiais, viruso plitimo būdais ir griežtai laikytis

infekcijų kontrolės rekomendacijų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja namuose slaugyti asmenų su EHK

požymiais. Tokie ligoniai turi būti izoliuoti ir gydomi specializuotose gydymo įstaigose, kuriose yra

kvalifikuotas personalas ir priemonės bei užtikrinta infekcijų kontrolė.

Infekcijos plitimas bendruomenėje vykta mirusiųjų laidojimo ceremonijų metu. Ebola viruso

perdavime didelį vaidmenį vaidina ceremonijų metu tiesioginis sąlytis su kūnu. Asmenys, mirę nuo

EHK, turi būti tvarkomi naudojant neperšlampamą apsauginę aprangą ir pirštines. Lavonai turi būti

laidojami nedelsiant. PSO rekomenduoja, kad mirusiuosius laidotų specialiai apmokyti asmenys,

aprūpinti apsaugos priemonėmis.

Sergantys EHK žmonės užkrečiami tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas.

Dėl šios priežasties infekuotų ligonių kraujas yra tiriamas tol, kol įsitikinama, jog pasveikusio

asmens kraujyje virusas necirkuliuoja ir grįžęs namo pasveikęs asmuo nekels pavojaus šeimos

nariams ir bendruomenei. Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius

santykius, kadangi pasveikusių vyrų spermoje virusas gali būti randamas iki 7 savaičių po

 

3. Kokie yra Ebola hemoraginės karštligės požymiai?

Liga prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek

vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek

rečiau – išorinis ir vidinis kraujavimas.

Laboratoriniai kraujo tyrimai rodo sumažėjusį leukocitų ir trombocitų skaičių ir padidėjusią kepenų

fermentų koncentraciją.

Inkubacinis ligos periodas (intervalas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo)

trunka 2-21 dieną. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitiems tik pasireiškus pirmiems ligos

požymiams. Per visą inkubacinį periodą užsikrėtęs asmuo viruso neplatina.

 

4. Kaip Ebola hemoraginė karštligė diagnozuojama?

EHK gali būti patvirtinta atlikus specialius kraujo laboratorinius tyrimus. Tačiau tokie tyrimai

vykdomi ne kiekvienoje laboratorijoje. Kadangi Ebola virusas yra labai pavojingas, tyrimai

atliekami laboratorijose, atitinkančiose didelio biosaugos lygio reikalavimus. Virusą kraujyje

nustatyti galima tik esant išreikštiems ligos požymiams. Nustatyti laboratoriniais tyrimais

užsikrėtusius asmenis iki ligos požymių pasireiškimo neįmanoma.

 

5. Kada reikia kreiptis medicinos pagalbos?

Jeigu jūs lankėtes teritorijoje, kurioje nustatytas Ebola viruso plitimas ar turėjote sąlytį su įtariamu

sergant ar sergančiu EHK asmeniu ir jums prasidėjo ligos požymiai, nedelsiant turite kreiptis

medicinos pagalbos.

Taip pat būtina pranešti sveikatos priežiūros specialistams apie jums žinomus visus įtariamus

sergant ir sergančius. Kuo skubiau suteikiama medicinos pagalba susirgusiems, tuo didesni ligonių

išgyvenamumo rodikliai. Infekcijos plitimui kontroliuoti labai svarbu nedelsiant pradėti vykdyti

infekcijų kontrolės priemones gydymo įstaigoje.

 

6. Koks yra ligos gydymas?

Specifinio gydymo (licencijuotų vaistų) EHK gydyti kol kas nėra.

Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas. Dažniausiai tokie

ligoniai yra dehidratuoti (netekę daug organizmo skysčių), todėl jiems būtinas skysčių ir elektrolitų

atstatymas per intravenines lašelines. Kai kurie pacientai pasveiksta dėl tinkamos medicininės

pagalbos. Ankstesnių EHK protrūkių metu 50-90 proc. ligonių mirdavo. Pastarojo protrūkio Vakarų

Afrikoje metu mirštamumas siekia apie 60 proc.

Ebola viruso plitimui kontroliuoti būtina asmenis, įtariamus sergant ar sergančius EHK, izoliuoti ir

gydyti specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose taikomos griežtos infekcijų kontrolės

priemonės.

 

7. Kaip sveikatos priežiūros darbuotojai apsaugo save nuo Ebola viruso?

Turėdami profesinį sąlytį su sergančiais EHK, sveikatos priežiūros darbuotojai turi žymiai didesnę

Ebola virusu užsikrėtimo riziką, nei kitos visuomenės grupės. Rekomenduojamos ir taikomos

svarbios prevencinės priemonės yra būtinos viruso plitimui riboti bei nutraukti sveikatos priežiūros

įstaigose, apsaugoti nuo užsikrėtimo ne tik personalą, bet ir kitus asmenis. Todėl sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi sergantys EHK, turi būti taikomos standartinės ir papildomos

izoliavimo priemonės, reglamentuotos norminiuose dokumentuose bei rekomenduojamos PSO.

 

8. Ar saugu keliauti protrūkio metu? Ką rekomenduoja PSO ir kitos institucijos?

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikos šalyse, į susirgimų skaičiaus didėjimą ir

paveiktų teritorijų plėtimąsi, PSO paskelbė nepaprastą ir grėsmingą visuomenės sveikatai situaciją

ir rekomendavo atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebola viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis. Tačiau

ši rekomendacija gali būti koreguojama priklausomai nuo situacijos.

Asmenų, keliaujančių į teritorijas, kuriose plinta susirgimai EHK, užsikrėtimo rizika PSO vertinama

kaip labai maža, kadangi viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui įvyksta tik tiesioginio sąlyčio

būdu su sergančiojo asmens krauju ir kūno skysčiais.

 

9. Ar saugu keliauti kartu su žmonėmis, užsikrėtusiais Ebola virusu?

Kaip ir kiekvienos kitos pavojingos užkrečiamosios ligos atveju, visada yra rizika, kad užsikrėtęs

Ebola virusu žmogus, gali keliauti. Jeigu iki kelionės užsikrėtusiam žmogui neišsivystė ligos

požymiai, jis viruso neplatina ir nėra užkrečiamas. Jei užsikrėtusiam žmogui ligos požymiai

prasidėjo kelionėje (pavyzdžiui, lėktuve, laive), jis privalo nedelsiant pasakyti apie tai orlaivio ar

laivo ekipažui arba atvykus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos. Asmenys, kuriems liga

prasidėjo keliaujant, turi būti pagal galimybę izoliuojami, kad infekcija neišplistų tarp kitų keleivių.

Nors tokiais atvejais kitiems keleiviams rizika užsikrėsti yra labai maža, tačiau rekomenduojamos

sąlytį turėjusių su sergančio asmens kūno skysčiais atsekamumo priemonės.

 

10. Ar saugu keliauti į Ebola virusu paveiktas teritorijas?

Rizika, kad asmenys, keliaujantys į paveiktas teritorijas turistiniais ar verslo tikslais, užsikrės Ebola

virusu tarptautinių organizacijų vertinimu yra labai maža. Virusu užsikrečiama tik tiesioginio

nesaugaus sąlyčio būdu su sergančiojo krauju ar kūnos skysčiais. Tokie sąlyčiai mažai tikėtini

asmenims, keliaujantiems po paveiktas šalis. Bet kokiu atveju turistams rekomenduojama vengti

tiesioginių sąlyčių su ligoniais, laukiniais gyvūnais.

Jeigu jūs aplankysite paveiktose teritorijose gyvenančią savo šeimą ar draugus, užsikrėtimo rizika

taip pat yra labai maža, jei tuo metu neturėjote sąlyčio su sergančiuoju asmeniu. Jei toks sąlytis su

ligoniu ar mirusiuoju nuo EHK buvo, būtina apie sąlytį vietoje, ar atvykus namo informuoti

visuomenės sveikatos priežiūros specialistus galimai sąlytį turėjusių asmenų atsekamumo tikslais.

Sąlytį turėjusių su sergančiojo kūno skysčiais asmenų atsekamumas būtinas infekcijos plitimui

 

11. Kokia kitų užkrečiamųjų ligų rizika Vakarų Afrikos šalyse?

Keliaujantiems pravartu žinoti, kad Afrikos šalyse yra registruojamos ir kitos labai pavojingos

hemoraginės karštligės – Marburb‘o, Lassa, Krymo-Kongo.

Vykstantiems į Gvinėją, Liberiją ar Sierra Leone būtina turėti tarptautinį sertifikatą, liudijantį

skiepus nuo geltonojo drugio. Vakarų Afrikos šalyse keliautojams taip pat yra rizika užsikrėsti

maliarija. Todėl prieš kelionę į tas šalis rekomenduojama pasirūpinti maliarijos prevencijos

priemonėmis, saugotis moskitų įkandimų, keliaujant nuolat plauti rankas, gerti saugų geriamąjį

vandenį ir vartoti saugų maistą.

 

12. Ar gali būti įvežta EHK į Europos Sąjungos šalis, taip pat ir į Lietuvą?

Taip, tokia galimybė yra, kadangi Europos šalių medikai dirba Vakarų Afrikos šalių ligoninėse

teikdami pagalbą nukentėjusiems asmenims. Užsienio ministerijos duomenimis, Vakarų Afrikos

šalyse gyvena ir dirba Lietuvos piliečiai.

 

13. Ar yra ir kokia įvežtinių (jei tokie būtų) EHK atvejų plitimo Europoje, taip pat ir

Lietuvoje rizika?

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvežtinių EHK atvejų plitimo riziką Europos Sąjungos

šalyse vertina kaip labai mažą, kadangi:

• iki šiol Filovirus šeimos virusai neplito Europoje;

• nuo šio EHK protrūkio Afrikoje pradžios (2013 m. gruodis) tarp grįžusių keliautojų ir turistų

užsikrėtimo Ebola virusu atvejų Europoje neregistruota;

• yra gerai žinomas viruso plitimo būdas ir apsisaugojimo priemonės;• Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje nustatytos griežtos pacientų izoliavimo

priemonės, vykdomos per kraują ir kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktikos

priemonės ligoninėse;

• medikams, keliautojams, visuomenei teikiama informacija.

 

Bendros PSO rekomendacijos keliaujantiems

• Atvykusiems į paveiktas teritorijas rekomenduojama vengti bet kokių sąlyčių su infekuotais

ir sergančiais, ypatingai vietos gyventojais.

• Medicinos darbuotojai, atvykę į epidemijos zoną, privalo besąlygiškai vykdyti infekcijų

kontrolės rekomendacijas.

• Kiekvienas asmuo, keliaujantis teritorijose, kur atsiranda vis nauji susirgimų atvejai, turi

žinoti Ebola ligos požymius ir atsiradus pirmiesiems požymiams kreiptis į medikus.

• Medicinos darbuotojai, grįžę iš paveiktų teritorijų, kur teikė sveikatos priežiūros paslaugas

gyventojams ir pajutę pirmuosius panašius į EHK požymius, turi būti traktuojami kaip

įtariami sergant EHK.

 

Daugiau rekomendacijų keliaujantys gali rasti PSO internetinėje svetainėje:

http://who.int/ith/updates/20140421/en/.

 

Jūrininkų ligoninės, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.

Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas