Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Karštį ir jo padarinius medikai suvaldo

Jau kelintą savaitę tvyrantys karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo ritmo nesujaukė – pacientų čia gydoma maždaug tiek pat, kiek įprastai šiuo metų laiku. Tačiau Palangos departamento medikams darbo gerokai daugiau nei įprasta – kasdien skubią pagalbą jie teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių, vabzdžių sugeltų pacientų.

Patiria traumų

„Karščiai įtakos mūsų darbui neturi. Pacientų antplūdžio nėra, aparatūra veikia be trikdžių, vyksta operacijos. Operacinėse, laboratorijose, intensyvios terapijos skyriuose, angiografijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso tyrimų patalpose oras kondicionuojamas“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikams. Kasdien čia sulaukiama kelių dešimčių traumuotų ar ūmai susirgusių pacientų iš visos Lietuvos, mat atostogos didžiausiame šalies kurorte ne visiems baigiasi maloniai.

„Pas mus karšta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje per parą sulaukiame iki maždaug iki 60 žmonių, tarp kurių – ir vaikai. Pagrindinės problemos, atvejančios poilsiautojus į mūsų įstaigą – traumos ir alerginės reakcijos įkandus vabzdžiams.  Turime ir nemažai šilumos smūgį patyrusių ar saulėje nudegusių žmonių. Nemažai pacientų kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai“, – pasakojo Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė.

Pasak jos, nemaža dalis pacientų – vaikai.

„Kasdien jų sulaukiame mažiausiai dešimties, o vieną parą buvo 22. Dažniausiai mažuosius kamuoja virusinės žarnyno infekcijos, tonzilitai, šlapimo takų uždegimai, alergijos. Kaip ir suaugusieji, taip ir vaikai, neretai patiria traumų, ypač važiuodami dviračiu“, – pasakojo gydytoja L.Ežerinskienė.

Karštis kenkia sveikatai

Įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių.

„Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį“, – informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Ką reikia žinoti:

  • Esant karštam orui gerti daugiau skysčių.
  • Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
  • Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
  • Per karščius riboti fizinį aktyvumą.
  • Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
  • Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
  • Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.