Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Karštos atostogos atveja į ligoninę

 

Jau kelintą savaitę tvyrantys Lietuvai ir Klaipėdai nebūdingi karščiai Jūrininkų ligoninės medikų darbo ritmo nesujaukė – pacientų čia gydoma tiek pat, kiek įprastai šiuo metų laiku. Tačiau Palangos departamento medikai kasdien skubią pagalbą teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių, vabzdžių sugeltų pacientų.

 

Patiria traumų

„Uostamiestyje karščiai jokios įtakos mūsų darbui neturi. Pacientų antplūdžio nėra, įstaigos aparatūra veikia be trikdžių, vyksta operacijos. Operacinėse, laboratorijose, intensyvios terapijos skyriuose, angiografijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso tyrimų patalpose oras kondicionuojamas “, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Algirdas Liutkus.

Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikams. Kasdien čia sulaukiama kelių dešimčių traumuotų ar ūmai susirgusių pacientų iš visos Lietuvos, mat atostogos didžiausiame šalies kurorte ne visiems baigiasi maloniai.

„Per tris savaitgalio dienas sulaukėme 147 pacientų, tarp kurių buvo 21 vaikas, 69 traumas patyrę žmonės, likusius kreiptis į medikus privertė įvairiausios kitos sveikatos problemos“, – pasakojo Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė.

Tarp poilsiautojų dažniausiai pasitaikančios traumos: patempimai, nubrozdinimai, sumušimai, buvo netgi lūžių. Traumas žmonės patiria griūdami, sportuodami pajūryje ar važiuodami dviračiu.

 

Puola širšės ir erkės

Nemažai žmonių į medikus Palangoje kreipiasi dėl įsisiurbusių erkių, alergijos širšių, bičių ar kitų vabzdžių įgėlimams, ūmių žarnyno infekcijų sukelto viduriavimo.

Pasak L.Ežerinskienės, pasitaiko ir saulėje perkaitusių, nudegusių poilsiautojų. Nemažai sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, kurias gali sukelti staigus temperatūrų skirtumas, kai iš karštos aplinkos žmogus patenka į kondicionuojamą, jei per karščius bando atsigaivinti itin šaltais gėrimais.

Nemažai pacientų kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, stenokardijos, ritmo sutrikimų, kuriuos provokuoja karščiai.

„Buvo pacientas sąmonę praradęs dėl hipokalemijos“, – pasakojo medikė, atkreipdama dėmesį, kad per karščius žmonės išprakaituoja, organizmas netenka daug skysčio, o kartu su juo ir mineralinių medžiagų. Jų stygius gali turėti didžiulę įtaką savijautai ir kai kurių organų veiklai.

 

Karštis kenkia sveikatai

Visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga sveikatai – didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.

Karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).

Specialistai pažymi, kad neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

 

Kaip išvengti perkaitimo?

Specialistai pataria apsirengti lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, nepamiršti skrybėlės ir akinių nuo saulės.

Būtina gerti daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio reiktų pasitarti su juo. Nepatartina gerti labai šaltų skysčių ar alkoholio. Vengti reikėtų ir gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, kadangi jie taip pat, kaip ir alkoholis, skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Gausiai prakaituojant netenkama druskų ir mineralų. Prarastą jų kiekį būtina atkurti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.

Nuo žalingo saulės spindulių poveikio būtina saugoti odą ir naudoti specialius apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Specialistai įspėja nepalikti vienų mažamečių ar senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri).

 

Suteikite pagalbą

Su perkaitimu susiję negalavimai atsiranda po kelių dienų ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems bei sportuojantiems karštoje aplinkoje.

Perkaitimui būdingi simptomai: gausus prakaitavimas, išblyškusi oda, raumenų mėšlungis, greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Oda gali būti vėsi ir drėgna, pulsas – silpnas ir dažnas, kvėpavimas – pagreitėjęs ir paviršutiniškas. Jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite šaltu vandeniu sudrėkinta antklode, ją nuolat drėkinkite. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5°C, antklodę reikėtų pakeisti sausa, duoti nukentėjusiajam gerti vėsių skysčių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite, vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, girdi zvimbimą ausyse, jam mirga akyse, o oda atrodo išblyškusi, pila šaltas prakaitas, galimas ir sąmonės netekimas, jį greičiausiai ištiko saulės smūgis. Nukentėjusįjį, jei jis turi sąmonę, reikia nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, šaltu kompresu vėsinti kaktą, duoti gerti vėsesnių skysčių. Jei nukentėjusįjį pykina, reikia jam duoti ko nors rūgštaus. Jei saulės smūgio ištiktasis yra be sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėdinkite ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.