Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Kasdienybės stebuklai

Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikams kone kasdien tenka kovoti dėl pacientų gyvybės.

Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikams kone kasdien tenka kovoti dėl pacientų gyvybės.

Šiuo metu madinga pakeiksnoti medikus, esą jie šiokie, tokie ir anokie. Dažniau išgirstame skundus, o ne padėkas už jų darbą. Tačiau atvejai, kai žmogaus gyvybė plėšte išplėšiama iš mirties nagų gydytojų pasiaukojimo ir profesionalumo dėka, neturi likti nepastebėti. „Gydytojai padarė stebuklą, išgelbėjo mane, kai aš buvau beveik miręs“, – paskambinęs į redakciją pasakė Zenonas Arbočius, kuris sausio pradžioje patyrė ūmų miokardo infarktą.
Klaipėdos rajone gyvenantis 50 – metis vyriškis sausio 10 dieną laiko savo antruoju gimtadieniu. „Tą vakarą nė nenujaučiau jokios nelaimės. Anksčiau dėl širdies problemų neturėjau, nejutau iki tol jokių skausmų, o gydytojai, kažkada teikę pagalbą dėl patirtos traumos, man pasakė, jog turiu stiprią kaip jaučio širdį. Tad infarktas trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus. Staiga užėjo labai stiprus krūtinės skausmas – toks gniaužiantis, slegiantis, kad nebegalėjau, atrodo, net įkvėpti. Ir jausmas toks, jog tuoj mirsiu. Greitoji pagalba mane nugabeno į Gargždų ligoninės priimamąjį, o iš ten – į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Kelyje užtrukome 40 minučių. O ligoninėje man sustojo širdis…Viena laimė, kad jau buvau specialistų – kardiologų rankose, o ne pakeliui į ligoninę“, – prisiminė Z. Arbočius.

Kirto ūmus infarktas

Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai puikiai prisimena šį savo pacientą. „Mūsų praktikoje tai buvo vienas sunkesnių atvejų. Miokardo infarktas – labai klastinga liga. Atvežto paciento būklė buvo patenkinama, kraujospūdis normalus, jis buvo rengiamas angiografui – širdies kraujagyslių tyrimui ir gydymui, kai staiga prasidėjo komplikacijos, žmogų ištiko klinikinė mirtis“, – pasakojo skyriaus gydytoja anesteziologė Regina Narutavičiūtė ir I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė, tą vakarą dirbusi operacinėje.

Pasak medikių, įprastinė reanimacija – daugkartinis elektros šokas, medikamentų injekcijos ir kitos priemonės, nebuvo veiksmingos, žmogaus gyvybė geso tiesiog akyse. Todėl buvo žaibiškai priimtas sprendimas: medikių komanda – gydytojos kartu su slaugytojomis – pasikeisdamos daugiau kaip valandą rankomis masažavo jo krūtinę iki operacijos ir jos metu, kol buvo atliekama tromboaspiracija – trombo pašalinimo iš širdies kraujagyslės – operacija. Pagaliau po didžiulių pastangų pavyko atgaivinti pacientą – atkurti jo širdies normalų ritmą… Medikių plikomis rankomis po angiografu atliktas masažas nulėmė tai, kad prie dirbtinio kvėpavimo aparato prijungto paciento smegenys neliko be deguonies ir neįvyko jokių nepataisomų pakitimų.

„Kitą dieną visos rankų nebepajudinome po tokio masažo, tačiau didelė laimė, kad pavyko išgelbėti žmogų. Negalėjome jam leisti mirti tokiam jaunam“, – sakė gydytoja R. Narutavičiūtė.

Ryšys su pacientu išlieka

„Labai didelis srautas pacientų atvyksta pas mus iš visos Vakarų Lietuvos. Ūmūs infarktai, pavojingi širdies ritmo sutrikimai… Ir visi mūsų pacientai pakliūva pirmiausiai į Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur žmogui suteikiama ta būtinoji pirmoji pagalba. Daugelis pacientų šio laikotarpio neprisimena. Galbūt todėl reanimacijoje dirbantiems medikams nėra įprasta dėkoti už išgelbėtas gyvybes, nors būtent čia gydytojai kovoja už tą pirmąjį paciento žingsnį atgal į gyvenimą. Juk be to pirmojo žingsnio nebūtų ir kitų“, – teigė gydytoja kardiologė dr. D. Jarašūnienė. Išties Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikės sakė prie padėkų gausos nepripratusios.

(Iš dešinės) gydytoja anesteziologė Regina Narutavičiūtė, I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė, bendrosios praktikos slaugytojos Vilma Vertelienė ir Rasa Gudavičienė daugiau kaip valandą atliko pacientui krūtinės masažą, kol buvo atkurtas širdies darbas. Nuotraukoje nėra gydytojos anesteziologės Jurgos Aviženytės, kuri taip pat dalyvavo gelbstint šio paciento gyvybę.

(Iš dešinės) gydytoja anesteziologė Regina Narutavičiūtė, I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė, bendrosios praktikos slaugytojos Vilma Vertelienė ir Rasa Gudavičienė daugiau kaip valandą atliko pacientui krūtinės masažą, kol buvo atkurtas širdies darbas. Nuotraukoje nėra gydytojos anesteziologės Jurgos Aviženytės, kuri taip pat dalyvavo gelbstint šio paciento gyvybę.

„Mūsų toks darbas, tokia kasdienybė teikti pagalbą, gelbėti gyvybę“, – kuklinosi gydytojos. „Dažnai pacientai ir jų artimieji džiaugiasi kuo greičiau uždarę reanimacijos duris ir patekę į kitus stacionaro skyrius, nes tai reiškia, kad pavojus gyvybei jau praėjo. Tad apie jokias padėkas nei jie, nei mes nebegalvojame. Visi tik lengviau atsidūstame: ačiū Dievui, pavyko, išgelbėjome, blogiausia jau praeityje „, – šypsojosi gydytoja anesteziologė R. Narutavičiūtė.

Tačiau medikės neslėpė, kad sulaukus nuoširdžios padėkos širdyje pasidaro taip gera, kad net verkti kartais norisi. „Štai atėjo visa šeima, susikvietė skyriaus personalą, gražiai padėkojo, sugraudino visus. Arba štai viena sunkiai sirgusi moteris vis siunčia savo augančios dukros nuotraukas. Dažnai buvę pacientai aplanko mus su gėlėmis, eina metų metais, atsiveda parodyti vaikus, dėkoja už išsaugotą gyvenimą „, – prisimena skyriaus medikės.

Sugrįžo į gyvenimą

Nuo šiol antrą gimtadienį švęsiantis Z. Arbočius teigia neabejojąs, kad tik pasiaukojantys ir savo darbą gerai išmanantys medikai išgelbėjo jo gyvybę. Vyras džiaugiasi ir gera pooperacine priežiūra, ir ypač tuo, kad po klinikinės mirties jam neliko jokių liekamųjų reiškinių, galinčių trikdyti sveikatą.

„Kaip grįžęs iš ano pasaulio aš jaučiuosi gana gerai. Tai, ką padarė savo rankomis mūsų nuostabios uostamiesčio medikės, yra tikras stebuklas. Iš viso ligoninėje praleidau 24 dienas, iš jų 14 buvau gydomas Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur pirmomis dienomis buvau prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir kitos gyvybines funkcijas palaikančios įrangos. Po to buvau gydomas kardiologų, toliau sekė kelios dienos reabilitacijos. Jutau didelį medikų rūpestį manimi, domėjimąsi, norą padėti. Gavau instrukciją, kaip toliau gyventi, kad vėl neištiktų infarktas. Stengiuosi tų patarimų laikytis“, – sakė Z. Arbočius.

Informacijos šaltinis: VE