Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Klaipėdos jūrininkų ligoninė – „ant gerumo sparnų“

ant_gerumo_sparnu_2013Tai, kad sveikata ir menas – neatsiejami dalykai, dar kartą įrodė vakar, trečiadienį, į tradicinę akciją „Ant gerumo sparnų“ susirinkę Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai, pacientai ir menininkai. Beveik du dešimtmečius šiai įstaigai darbus dovanojantys žymiausi šalies dailininkai sako, jog patekti į Jūrininkų ligoninės meno galeriją – prestižo reikalas.

Paveikslas – lyg sveikatos piliulė

Dažnas ligoninę įsivaizduoja kaip šviesią, gal net kiek šaltoką patalpą su modernia aparatūra, kur aplink zuja medikai baltais chalatais. O ką, jei užsukę į ligoninę galėtumėte ne tik pastiprinti sveikatą, bet ir čia pat, už procedūrinio durų, apsilankyti meno galerijoje? Sakysite, kad taip būna tik užsienyje. Klystate. 
Klaipėdos Jūrininkų ligoninę galima drąsiai vadinti ne tik gydymo įstaiga, bet ir meno galerija, kurioje sukauptos žinomų šalies menininkų kolekcijos galėtų pavydėti, bet kuris muziejus. Šiuo metu ligoninės skyrius, palatas, kabinetus, fojė puošia daugiau nei 500 tapybos, grafikos darbų, skulptūrų, tad ji neatsitiktinai yra pavadinama labiausiai mieste lankoma meno galerija. Čia menu gėrisi ne tik medikai, įstaigos svečiai, pacientus lankantys artimieji, bet ir ligoniai, neslepiantys, kad graži aplinka yra lyg sveikatos piliulė, mažinanti ligoninėse neišvengiamai patiriamus emocinius išgyvenimus. 
Prieš beveik du dešimtmečius užgimusi graži tradicija tęsiama ir toliau. Į vakar Klaipėdos jūrininkų ligoninėje vykusią Advento popietę „Ant gerumo sparnų“ menininkai atgabeno ir įstaigai padovanojo dar kelias dešimtis darbų.

Pradžia – nuo keturių darbų

„Viskas prasidėjo taip… – medikų ir menininkų draugystės pradžią prisiminė dailininkė Sofija Kanaverskytė. – Gulėjau ligoninėje, kuri buvo galima sakyti dar visai nauja, veikusi vos kelerius metus. Tegul niekas neįsižeidžia, bet man sienos pasirodė tokios šaltos ir plikos. Net nejauku. Žinoma, turbūt daugelis paprieštarautų sakydami, kad vis dėlto čia ligoninė, kur viskas taip ir turi būti. Bet aš manau, kad net ir sienos sergančiuosius gydo… Taigi, gulėjau ligoninėje, ne dieną ir ne dvi. Susidraugavau su tuomet skyriaus vedėja dirbusia gydytoja Aldona Dragašiene. Kartas nuo karto persimesdavome vienu kitu žodeliu, kaip čia aplinkai suteikus daugiau jaukumo. Kadangi ligoninėje gulėjau ne dieną ir ne dvi, pasiprašiau, kad man leistų atsinešti dažus. Kol laukiau tyrimų, tapydavau paveikslus. Kol mane pagydė, nutapiau keturis. Įrėminom, pakabinom tame pačiame skyriuje, kur aš ir gulėjau. Kaip šiandien pamenu, kad tuomet ir su gydytoja, ir su vyriausiuoju gydytoju Jonu Sąlyga, apkalbėjome jog ligoninėje galėtų atsirasti daugiau paveikslų. Žodis – ne žvirblis. Po poros mėnesių į ligoninę prisistatė per dvidešimt dailininkų, nešinų savo darbais. Tai buvo įvykių įvykis, spauda rašė, fotografavo. Bet didžiausias malonumas apima, kai matai nustebusius gydytojų veidus. Medikai tikrai nebandė tvardyti džiaugsmo. Tai buvo pirmoji tokia akcija. Turbūt daugelis manė, kad taip viskas ir pasibaigs, bet kitąmet jau žiemą, prieš Kalėdas mes ir vėl pasirodėme ligoninėje nešini darbais. Tą patį padarėme ir po metų… Pamenu kartą dailininkų paklausiau, kada baigsime dovanoti savo darbus, o jie ir atsakė: „Kai numirsim tada ir baigsim“.

Kai gydo sienos

„Pacientams būtini ne tik vaistai ir medikų rūpestis. Norint greičiau pasveikti, reikia peno sielai ir gražios aplinkos. Dovanodami ligoninei pačių sukurtus darbus, menininkai jaučiasi prisidėję prie paties humaniškiausio tikslo – žmogaus gydymo“, – įsitikinęs ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga. 
Gydytojo išsakytiems žodžiams pritaria ir S.Kanaverskytė. 
„Kad menas gydo – tikra tiesa. Kadangi esu šios akcijos iniciatorė, kaskart vis stengiuosi „įsikišti“, kur ir kaip geriau tuos paveikslus sukabinti, kad atsiskleistų visas grožis. Ir žinote, jau praktiškai nebėra nė vienos palatos, kur nekabėtų koks nors kūrinys, kai kur jų kabo net ir po kelis. Dailininkams kartais sakau, jog reikėtų dovanoti truputį mažesnius paveikslus, kad jie geriau atrodytų palatose. 
Žinote, kas mane sujaudino iki ašarų? Vienoje palatoje kaba religinės tematikos darbas – jis apkaišytas gėlėmis. Pacientai į meno kūrinius ne tik akis pagano, gal kas ir meldžiasi priėjęs, gal mintimis bendrauja su dailininku. Pamenu, kai pati po sunkios širdies operacijos prieš kelerius metus gulėjau ligoninėje. Ant sienos kabėjo toks nedidelis grafikos darbas iš mūsų pačių akcijos. Visą tą laiką atrodė, kad aš bendrauju su to darbo dailininku, kad jis man kalba apie paveikslą… Paguoda. Juk važiuodami per laukus gėrimės peizažais, tad, manau, kad ir paveikslas palatoje suteikia džiaugsmo sielai. Tuo esu įsitikinus dviem šimtais procentų“, – mintimis dalinasi S.Kanaverskytė.

Sukuria nuoširdumo aurą

Pasak Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovo Arūno Sakalausko, pirmosios akcijos iniciatyva ir buvo pabandyti padėti sergantiesiems bent trumpam pamiršti bėdas. 
„Norėjosi, kad dailės kūrinys primintų jiems ką nors mielo, gero, šilto. Kita vertus, dailininkai, kurdami savo darbus, nori, kad juos kažkas pamatytų, įvertintų, o ligoninė, mano manymu, labai gera vieta. Čia juk kasdien lankosi šimtai žmonių. Jūrininkų ligoninėje vyrauja tokia gerumo ir nuoširdumo aura. Pradedant vadovu, kuris labai lengvai bendrą kalbą randa su visais menininkais, baigiant kolektyvu. Nežinau, ką jie daro, bet papuolęs į jų rankas kiekvienas jaučiasi saugus. Matyt, jie gydo ne tik rankomis, bet ir širdimi“, – sako A.Sakalauskas ir priduria, kad vadinamojoje „Jūrininkų ligoninės galerijoje“ kabo devyniasdešimties autorių darbai. 
Aštuonioliktus metus besitęsianti meno kūrinių dovanojimo tradicija, kasmet sulaukia vis daugiau dailininkų darbų. Jie atkeliauja ir iš Telšių, Plungės, Šilutės, Tauragės – kitaip sakant, iš visos Žemaitijos. Dovanojamų darbų skaičius kasmet yra staigmena ir pačiam akcijos kuratoriui A.Sakalauskui, mat kai kurie menininkai, iš anksto niekam apie tai nepranešę, akcijos dieną darbus patys atneša tiesiai į ligoninę. Kolegai pritaria ir S.Kanaverskytė sakydama, kad spontaniškai gimusi akcija, dabar tapusi tradicija, kurios niekas nesulaužys. 
„Čia sukuriama tikra šventė. Ligoninės direktorius Jonas Sąlyga visada pasirūpina nedideliu koncertu. Apima palaima, kai matai salės gale išrikiuotus darbus, kuriuos visi apžiūrinėja. Dailininkui tai įvertinimas – čia pasijunti labai vertingas ir reikalingas“, – sako S.Kanaverskytė.

Dovana – prestižo reikalas

„Kartais, kai pamatau, kokius darbus dovanoja dailininkai, išsižioju. Jie tikrai labai vertingi. Jei paraginti anksčiau menininkai dar svarstydavo: dovanos ar ne savo darbą, tai dabar patys skambina, klausia, kada akcija, kada pristatyti darbus. Tai įrodymas, kad idėja buvo puiki. Maža to, kasmet į mus kreipiasi ir nauji autoriai, beje ne tik tie, kurie tapo paveikslus. Štai visai neseniai sulaukiau fotografo Vytauto Karaciejaus skambučio. Jis man sako: „Žinai, Arūnai, pasižiūrėjau ligoninėje sukurtą galeriją, gražūs ir labai geri darbai. Pamaniau, gal kur nors tiktų ir keletas mano meninių fotografijų…“. Negi gali atsakyti? Kasmet atsiranda vis jaunesnių menininkų, kurie nori dovanoti ligoninei savo kūrinių. Manau, tai labai gražu“, – sako A.Sakalauskas. 
S.Kanaverskytę galima vadinti pačia aktyviausia dovanotoja – ligoninėje kabo per dvidešimt jos darbų. Nors menininkė pripažįsta, kad specialiai dovanojimui darbų nekuria, kita vertus, vargu ar pavyktų – juk ir mūza turi nutūpti ant reikiamo peties. „Pamenu pirmaisiais metais menininkai dovanodavo darbus kurių negaila, o dabar tik tuos, kuriais gali didžiuotis. Prestižo reikalas. Ir aš taip sakydama nė kiek nepagražinu. Pamatytumėte, kokius darbus dovanoja Antanas Damijonaitis! Du metrai ant pusantro, nuostabius batikos darbus. Kartais pagalvoju, ir kaip gi jam negaila. Kita vertus, visi puikiai supranta, kad už gerumą visuomet bus apsilyginta gerumu, o ir duoti yra žymiai smagiau, negu imti“, – sako S.Kanaverskytė.

Tarp kitko:

Minint akcijos dešimtmečio jubiliejų Klaipėdos jūrininkų ligoninė, padedant dailininkei S. Kanaverskytei, visus dovanotus meno kūrinius sudėjo į specialią knygą „Menas gyventi“. Artėjant dvidešimtam akcijos jubiliejui ligoninė planuojama išleisti ir antrąją knygos dalį, o geriausius kolekcijoje sukauptus darbus eksponuoti ir miesto meno galerijose.

„Lietuvos sveikatos“ inf.