Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Klaipėdos jūrininkų ligoninė: iš širdies į širdį

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga

Kad ir kokia graži ligoninė bebūtų, kad ir kokia moderni aparatūra stovėtų – visa tai nieko verta be čia dirbančių žmonių. Džiaugiuosi jų profesionalumu, kad jie sugeba suteikti savalaikę sveikatos priežiūrą už ką juos vertina pacientai. Kaip vadovui man labai pasisekė, dirbame kartu kone nuo ligoninės įkūrimo. Jie puikiai supranta užsibrėžtus tikslus ir padeda juos įgyvendinti. Čia viskas kaip didelėje šeimoje: draugiškai su meile. Todėl nuoširdžiausi sveikinu kolegas artėjančios profesinės šventės proga.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė drąsiai įgyvendina naujoves ir atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų. Tiesa, gydymo įstaigos vadovas dr. Jonas Sąlyga tvirtai įsitikinęs – jei ne entuziastingas kolektyvas, vargu ar plyname lauke pradėta statyti ligoninė šiandien galėtų džiaugtis tokiais gerais rezultatais.

Apie pasirinkimus

Prieš du dešimtmečius, kaip pripažįsta Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga, nebuvo lengva įrodyti ir pasiekti, jog ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Vakarų Lietuvai reikia specializuoto Kardiologijos centro, kad savalaikė pagalba sergančiuosius pasiektų kiek įmanoma greičiau. Juk tuomet tokie centrai buvo tik Vilniuje ir Kaune. „Rizikavau, viską reikėjo įgyvendinti plyname lauke. Tuomet, blokados metais, valstybė neskyrė jokių investicijų. Lėšas statyboms užbaigti ir įrangai įsigyti surinkau, tiesiogine šio žodžio prasme, „atakuodamas“ rėmėjus. Iš kurių dažnai tekdavo išgirsti pasakymą, kad jeigu kas nutiks, jie gali išsikviesti sraigtasparnį, kuris nuskraidins į Vokietiją. Tokiems turėjau, gerai veikiantį atsakymą: „Kol jus pasieks pagalba, būsite jau miręs. Suveikdavo…, – šypsosi dr. J. Sąlyga. – Ar tuomet nekilo abejonių dėl tokio projekto? Ne, nors šiek tiek abejojau, ar mano idėja pasiteisins ekonomiškai. Tik tikėjau, kad Vakarų Lietuvos gyventojams reikalingos paslaugos, kurių iki šiol nebuvo. Tai ir onkohematologija, nefrologija, kardiochirurgija ir agiohirurgija, invazinė kardiologija ir kt. Nesuklydau, o pastarųjų metų rezultatai rodo, kad einame teisingu keliu.“

Pasak Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjo Valentino Jokšo, angiografo pagalba šviečiant rentgeno spinduliais galima labai tiksliai įvertinti širdies kraujagyslių būklę ir pažeidimus, nuspręsti tolesnę gydymo taktiką.

Pasak Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjo Valentino Jokšo, angiografo pagalba šviečiant rentgeno spinduliais galima labai tiksliai įvertinti širdies kraujagyslių būklę ir pažeidimus, nuspręsti tolesnę gydymo taktiką.

Šiandien Klaipėdos jūrininkų ligoninė – vienintelis specializuotas kardiologinės pagalbos centras Vakarų Lietuvoje. O pacientai čia noriai atvyksta ne vien tik iš Vakarų, bet ir iš Šiaurės Lietuvos, kartais net iš Kauno ar sostinės. Pernai ligoninėje buvo gydoma 6,5 tūkst. širdies ligomis sergančių pacientų, suteikta per 17,5 tūkst. ambulatorinių konsultacijų. „Tai – komandos nuopelnas. O man, kaip vadovui, labai smagu, kad praėjusius metus baigėme teigiamu rezultatu. Be to, čia atvykstantys pacientai gauna nemokamą gydymą. Jiems netenka primokėti už vaistus ar tyrimus“, – privalumus vardija dr. J.Sąlyga.

99 procentai

Ligoninė aprūpinta modernia aparatūra, palatos jaukios, viskas „po remonto“, bet kaip pripažįsta čia besilankantys pacientai – svarbiausi gydytojai. Apie ligonių pasitikėjimą medikais byloja ir nuolat vykdomos apklausos, kurių rezultatai, kaip prasitaria įstaigos vadovas, atrodo net per geri – 99 procentai apklaustųjų paslaugų kokybę vertina puikiai. „Pasirinkome teisingą kryptį ir plėtojame prioritetines paslaugas. Gydytojai taip pat „nebėga“ – visų darbuotojų kaita vos 8,5 procento, dažniausiai tai – aptarnaujantis personalas. Kaip pavyksta to pasiekti? Žmogui turi būti atlyginta už jo darbą, todėl kaip įmanydamas stengiuosi išlaikyti atlyginimus. Pernai ligoninės medikų atlyginimų vidurkis 16 procentų viršijo šalies medicinos darbuotojų atlyginimo vidurkį. Tai, aišku, ne aukso puodas, bet stengiamės tokį išlaikyti“, – sako įstaigos vadovas.

Gydytojas Valentinas Jokšas, keturiolika metų vadovaujantis Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriui, sako, kad specialių triukų pacientams įtikti neturi, tiesiog nuoširdžiai dirba.

„Per visą praktiką pasitaikė ne vienas sudėtingas atvejis, tačiau vieno jauno vyro istoriją dar ir šiandien prisimenu su visomis detalėmis. Atvežė žmogų po automobilio avarijos, būklė sunki ir blogėja. Maža to, kad trauma, dar ir nuo smūgio infarktas ištiko. Klinikinė situacija neįprasta. Ieškome infarkto priežasties, bet, liaudiškai tariant, „nesusiveda galai“. Atlikome tyrimą angiografu ir paaiškėjo, kad nuo smūgio atsitrenkus į vairą jam nuplyšo širdies kraujagyslė, kuri užsikimšo ir dėl to įvyko infarktas. Tokių atvejų medicininėje literatūroje vos keletas ir visi baigėsi tragiškai. Tą naktį budėjau ir kitos išeities nebuvo, tik bandyti gelbėti žmogaus gyvybę. Procedūra pavyko, kraujagyslės vientisumą atstatėme specialiu dengtu stentu, kraujotaką atstatėme, o po kelių savaičių pacientas pasveiko ir toliau sėkmingai dirbo autobuso vairuotoju“, – vieną sudėtingiausių savo praktikos atvejų pasakoja gydytojas V.Jokšas.

Neatsilieka nuo Vokietijos

Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius – vienintelis Vakarų Lietuvoje, kuriame atliekamos intervencinės kardiologijos procedūros: širdies arterijų angiografija ir angioplastika sergantiesiems koronarine širdies liga. Pasak V.Jokšo, diagnostinės ir gydomosios procedūros pacientams atliekamos trimis skyriuje įrengtais angiografais. Prieš metus įsigijus naują modernų angiografą už ES fondo lėšas procedūrų apimtys padidėjo maždaug 20 procentų.

„Širdies ir kraujagyslių ligos šalyje pagal sergamumą ir mirtingumą įsitvirtinusios pirmoje vietoje. Dabartinės mūsų galimybės padeda efektyviai šias problemas spręsti: sumažinti mirtingumą ir ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, kas atsispindi ir gydymo įstaigos statistikoje – mirtingumas nuo miokardo infarkto Jūrininkų ligoninėje vos 6 procentai. Tuo tarpu gydymo įstaigose, kurios tokios paslaugos neteikia, mirtingumas siekia 20 ir net daugiau procentų. Lyginant su šioje srityje pirmaujančia Vokietija, kur tokių procedūrų vidurkis – 3 tūkstančiai 1 mln. gyventojų, mažai atsiliekame – per metus atlikome du su puse tūkstančio procedūrų 1 mln. gyventojų “, – sako V.Jokšas.

Pernai centre atlikta 4800 diagnostinių procedūrų, o gydomųjų – 1750. Anot skyriaus vedėjo, jų dinamika kasmet auga. Tačiau gydytojas tuoj pat ramina. „Tai nereiškia, kad žmonės serga daugiau, tiesiog gerėja diagnostikos galimybės. Be to, ir ligoniai daugiau žino. Praktika rodo, kad viename centre koncentruota pagalba užtikrina ne tik geresnį paslaugų prieinamumą, bet ir kokybę“, – sako V.Jokšas.

Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Klimas (nuotr. kairėje) sako kad reanimacijoje kasmet gydoma per 500 pacientų miokardo infarktą patyrusių žmonių. Nuotr. - slaugytoja Inga Tinginienė.

Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Klimas (nuotr. kairėje) sako kad reanimacijoje kasmet gydoma per 500 pacientų miokardo infarktą patyrusių žmonių. Nuotr. – slaugytoja Inga Tinginienė.

Maža to, ligoninėje kasdien budi brigada, kuri gavusi iškvietimą iš rajono ligoninių specialiu reanimobiliu skuba į pagalbą miokardo infarkto ištiktiems žmonėms.

„Tokiems ligoniams pagalba teikiama 24 valandas per parą. Tai, kad patys atsivežame ligonius, yra keli pliusai. Ištikus miokardo infarktui svarbiausios auksinės valandos, kad praeitų kuo trumpesnis laiko tarpas tarp kraujagyslės atvėrimo ir kraujotakos atstatymo. Suspėjus laiku, pasiekiami geresni gydymo rezultatai ir mažesnis pacientų mirštamumas. Dar vienas svarbus momentas – gana sudėtinga iš rajono ligoninės pervežti šoko ištiktą sunkios būklės pacientą paprasta greitąja, tuo tarpu reanimobilyje yra speciali įranga, kvalifikuota anesteziologo ir slaugytojos komanda. Kasmet iš rajono ligoninių tokių pacientų atsivežame maždaug apie 180. Tai nemažai, atsižvelgiant į tai, kad jie būna labai sunkios būklės“, – reanimobilio privalumus vardija Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Nerijus Klimas.
Jaunimui galimybės tobulėti
Pasak gydytojo anesteziologo N.Klimo, reanimacijoje kasmet gydoma per 500 miokardo infarktą patyrusių pacientų. „Reanimacija šiuolaikiška, nuolat atnaujinama. Gerai, kai ir medikų, ir vadovybės požiūris sutampa. Mūsų reanimacija – mišri, gydomi tiek chirurginio, tiek ir terapinio profilio pacientai. O ypatinga tai, kad skyriuje po rezidentūros jauni gydytojai dirba abiejuose padaliniuose ir kaip anesteziologai, ir kaip reanimatologai. Jie išlaiko rezidentūros metu įgytas žinias ir nepraranda nė vienos subspecialybės įgūdžių“, – sako N.Klimas.
Įstaigos vadovas J.Sąlyga sako, kad per pastaruosius metus į kolektyvą įsilieja vis daugiau jaunų specialistų, kuriems suteikiamos visos galimybės tobulėti.
„Lyginant šalies mastu mūsų ligoninė nėra labai didelė, tačiau esame atsirinkę prioritetines sritis ir galiu drąsiai teigti, kad čia veikiantys skyriai yra labai stiprūs. Dirbame išvien, nesame kaip atskiros kunigaikštystės“, – sako N.Klimas.
Kardiologija ir kardiochirurgija Lietuvoje pirmyn žengia dideliais žingsniais, Klaipėdos jūrininkų ligoninė taip pat neatsilieka. „Džiaugiuosi, jog ligoninėje įdiegėme branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą, kuris tapo kasdiene praktika. Šis tyrimas labai svarbus diagnozuojant perikardo ligas, širdies auglius, kuriuos kitomis priemonėmis nustatyti yra sunku. Mūsų kardiologams ypač aktualu vaikystėje nediagnozuotų įgimtų širdies ydų, įgytų širdies ydų, skilvelių aneurizmos diagnostika. Dabar galime tiksliai diferencijuoti morfologinius defektus širdyje“, – sako Radiologijos skyriaus vedėja Giedrė Kviecinskienė.
Skyriaus pasididžiavimas
Pasak Radiologijos skyriaus vedėjos Giedrės Kviecinskienės, gydant širdies ligas naudojamasi ne tik naujojo magnetinio rezonanso, bet ir kompiuterinės tomografijos diagnostinėmis galimybėmis. Šie tyrimai atliekami pacientams, kuriems nėra būtinybės atlikti invazinių diagnostinių kraujagyslių procedūrų.

Pasak Radiologijos skyriaus vedėjos Giedrės Kviecinskienės, gydant širdies ligas naudojamasi ne tik naujojo magnetinio rezonanso, bet ir kompiuterinės tomografijos diagnostinėmis galimybėmis. Šie tyrimai atliekami pacientams, kuriems nėra būtinybės atlikti invazinių diagnostinių kraujagyslių procedūrų.

Gydytoja G.Kviecinskienė iš karto po studijų karjerą pradėjo Jūrininkų ligoninėje ir sako, kad būtent čia užaugo kaip specialistė. „Žengiame koja kojon su Europa, atliekame lygiai tokius pačius tyrimus“, – sako G.Kviecinskienė.

Anot skyriaus vedėjos, gydant širdies ligas plačiai naudojamas ir kompiuterinės tomografijos tyrimas, skiriamas tiems pacientams, kuriems nėra būtinybės atlikti invazinių kraujagyslių procedūrų. Tomografas skenuoja širdį 64 sluoksniais. Juo galima atlikti itin detalų širdies anatomijos įvertinimą.
Gydytoja tikina, kad dabar jos vadovaujamas skyrius aprūpintas visa reikiama amunicija: čia atliekami radiologiniai ir konvencinės radiologijos, taip pat dalis echoskopinių, kompiuterinės tomografijos tyrimų. Žinoma, dabartinis skyriaus pasididžiavimas ir pagalbininkas – magnetinis rezonansas. „Juo pradėjome dirbti lygiai prieš metus ir jau atlikome 2800 tyrimų, kurie ne vienam pacientui išgelbėjo gyvybę, o gydytojams padėjo apsispręsti dėl tolesnės gydymo taktikos“, – sako G.Kviecinskienė.
Beribės galimybės
Puikių ir gerų gydytojų yra daug, bet jei mano inkstai nuspręstų „skelbti streiką“, norėčiau atsidurti gydytojos Janinos Priluckienės rankose. „Mūsų ligonėliai“, – taip pacientus vadina Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus vedėja J.Priluckienė.
Inkstų funkcijos nepakankamumas – liga, sutrikdanti viso organizmo veiklą, o įprastą žmogaus gyvenimo ritmą keičia dializių procedūros. Dalis gyvenimo praeina patalpoje, kur inkstų darbą pakeičia aparatai. Tokiomis akimirkomis svarbu, kad šalia būtų profesionalūs ir rūpestingi specialistai. Dializės procedūros pacientams taikomos ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius. Tad per tą laiką skyriaus kolektyvui pacientai tampa kone geriausiais draugais.
„Nefrologinę pagalbą Klaipėdos krašto gyventojams pradėjome teikti prieš dvidešimt metų. Penktame ligoninės aukšte įkūrėme Nefrologijos centrą, o ligoninės vadovas (dr. Jonas Sąlyga – red. past.) nupirko du naujus dializės aparatus. Tuomet tai prilygo stebuklui, nes laikai buvo sunkūs, ligonines dažniausiai pasiekdavo tik „labdarinė“ įranga. Dirbome net trimis pamainomis, nes ligonėlių buvo labai daug. Kaip ir tuomet, taip ir šiandien mūsų skyriuje gydomi sudėtingiausi ligoniai, turintys daug komplikacijų. Beje, bendradarbiaudami su ligoninės angiochirurgais tuomet pirmą kartą dializuojamam pacientui atlikome koronarinio šuntavimo operaciją. Šiandien tai – kasdienybė, o tada tokių operacijų pasaulyje buvo vienetai“, – pasakoja skyriaus vedėja.
Apie komandinį darbą
Jūrininkų ligoninė nefrologinių pacientų sulaukia ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš įvairiausių mūsų šalies kampelių. Nefrologė J.Priluckienė konstatuoja, kad be ligoninėje dirbančių kitų sričių kolegų būtų sunku jiems suteikti savalaikę pagalbą.
Skyriuje yra 20 lovų, 10 dializės aparatų. Nefrologijos ir dializių skyriuje dirba dvi slaugytojų komandos. Vieną jų sudaro bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios Nefrologijos skyriuje ir budinčios naktimis. Kita komanda dirba Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur gydomiems ligoniams reikalinga skubi pakaitinė inkstų terapija.
Ligonius į Jūrininkų ligoninę vilioja ne tik profesionali nefrologų komanda. Pasak J.Priluckienės, čia dirba puiki ir didelę praktiką įgijusi angiochirurgų grupė. Šie specialistai formuoja bei rekonstruoja arteriovenines jungtis, įsiuva kraujagyslių protezus, implantuoja centrinės venos ilgalaikius kateterius – paruošia pacientus hemodializės procedūroms.
J.Priluckienė įžvelgė, kad pastaruoju metu nefrologija integruojasi į kitas gydymo sritis – reumatologiją, endokrinologiją, hematologiją, kardiologiją ir panašiai. „Terapijoje nėra tokių ligų, kur nereikėtų nefrologo pagalbos ir kur neturėtume patirties“, – priduria skyriaus vedėja J.Priluckienė.
Informacijos šaltinis: lsveikata.lt