Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Klaipėdos jūrininkų ligoninei – 20 metų

ligonines_fasadasBalandžio 9-ąją jubiliejų mininti Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi kuo didžiuotis. Ir ne vien tuo, jog ji – pirmoji ligoninė šalyje, atidaryta atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais.

Vakarų Lietuvos gyventojai šiandien gali džiaugtis turintys ligoninę, kurioje sukurta tokia pat stipri diagnostikos ir gydymo bazė, kaip ir Europos senbuvėse šalyse. Per 20 metų suburtas kolektyvas šiandien dirba tarsi laikrodžio mechanizmas, užtikrindamas aukščiausios kokybės paslaugas. Vis gi pati pradžia nebuvo lengva ir paprasta.

 

 


Dėl ligoninės atsisakė mokyklos

Kai 1988 metais šiaurinėje miesto dalyje buvo padėtas kertinis naujos ligoninės pastato akmuo, tikėtasi, kad įstaiga bus pastatyta per trejus metus. Tačiau statybos užtruko dvigubai ilgiau. Tuomet naujos didelės ligoninės, skirtos jūrininkų gydymui, poreikis buvo didžiulis. Vienu metu jūros pramonės įmonėse Klaipėdoje dirbo 48 tūkst. žmonių.
Pradėjus ligoninės statybas, niekas net neįtarė, kiek įtakos jos ateičiai turės ne tik besikeičianti ekonominė situacija šalyje, bet ir istorijos posūkiai. Įpusėjus statyboms, trūko ne tik medžiagų, bet ir lėšų, kad būtų galima užbaigti darbus. Tad ligoninės vadovui ne kartą teko važiuoti pas tuometinius Sveikatos apsaugos bei Prekybos ir materialinių išteklių ministrus. „Situacija buvo sunki visoje šalyje, tačiau laukti nebuvo kada. O tuo metu net ministrai ne ką galėjo padėti“, – savo vadovavimo pradžią prisiminė Jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga. Jis dėkingas tuometiniams Klaipėdos merui Benediktui Petrauskui ir miesto Tarybos pirmininkui Vytautui Čepui bei kitiems tarybos nariams, kurie priėmė sprendimą geriau atidėti naujos mokyklos pietinėje miesto dalyje statybas, nei konservuoti jau beveik stovintį ligoninės pastatą.

Sprendimą pasufleravo draugo mirtis

Ligoninės vadovui su ekonominiu sunkmečiu užgriuvo ne tik statybos rūpesčiai. Kol įstaiga buvo pastatyta, mieste ženkliai sumažėjo jūrininkų, tad jiems pritaikyta kelių profilių ligoninė visiškai nebeatitiko poreikių. Teko ieškoti išmintingo sprendimo, analizuoti, kokių paslaugų labiausiai trūksta Vakarų Lietuvos gyventojams.
J. Sąlyga iki šiol prisimena popieriais bei diagramomis nukrautus stalus, ilgas diskusijas su kolegomis dr. Romualdu Jurgučiu, gydytoja Aldona Dragašiene, sprendžiant, kokiu keliu turi sukti naujoji ligoninė. Specialistai turėjo aiškų tikslą – nedubliuoti paslaugų ir nekurti tokių pat skyrių, kurių buvo kitose uostamiesčio ligoninėse. Stengtasi plėsti paslaugų spektrą taip, kad Vakarų Lietuvos žmonės, susirgę bet kuria liga, turėtų galimybę gydytis čia pat, savo namuose. Dabar akivaizdu, kad ligoninės vadovybės mąstymas buvo ne tik teisingas, bet ir toliaregiškas. Daugelis anuomet šioje ligoninėje įkurtų skyrių ir po dvidešimties metų tebėra vieninteliai Vakarų Lietuvoje. Invazinė kardiologija, kardiochirurgija, angiochirurgija, kraujo ir inkstų ligų gydymas šiandien atrodo įprasta, tačiau prieš porą dešimtmečių uostamiestyje įkurti širdies ar kraujagyslių chirurgijos skyrius atrodė didžiulė avantiūra. „Gerą mano pažįstamą kapitoną ištiko miokardo infarktas. Tuo metu Klaipėdoje tokiems ligoniams nebuvo galima suteikti reikalingos skubios pagalbos. Juos veždavo į Kauną. Deja, mano bičiulis jo nepasiekė. Mirė greitosios pagalbos automobilyje. Tuomet man ir kilo mintis, kad esame nuskriausti, nes arti namų negalime gauti tinkamos pagalbos“, – kaip gimė idėja naujoje ligoninėje sutelkti stiprų širdies ligų gydymo centrą prisiminė J. Sąlyga. Širdies ir kraujagyslių ligos ne tik dabar, bet ir prieš 20 metų buvo pirmoje vietoje pagal gyventojų sergamumą ir mirtingumą.

Idėją gynė profesoriai

Tačiau geri klaipėdiečių norai turėjo surasti stiprią palaikymo komandą ir įveikti nemažai kliūčių Vilniuje.
„Kai nuvykau pas tuometinį Sveikatos apsaugos ministrą Juozą Oleką ir pasakiau, kad Vakarų Lietuvai reikia širdies chirurgijos, likau nesuprastas“, – prisiminė J. Sąlyga. Laimei, kitokios reakcijos buvo sulaukta, kai šiomis mintimis buvo pasidalinta su profesoriais Algimantu Marcinkevičiumi, Vytautu Sirvydžiu bei Jurgiu Brėdikiu, kurie padėjo įtikinti Sveikatos apsaugos ministrą, jog klaipėdiečių planai – laiku ir vietoje. „Kaip šiandien prisimenu žodžius, kuriuos man ištarė šviesios atminties A. Marcinkevičius, kai nuvykau išsakyti savo idėjų dėl širdies chirurgijos skyriaus steigimo. „Dievas jus atsiuntė“, – tuomet pasakė profesorius, jau ir pats su kolegomis senokai galvojęs apie tai, kad Vakarų Lietuvoje reikia steigti kardiochirurgijos centrą. Dabar suprantu, kad tuomet labai rizikavome. Juk reikėjo kurti ne tik naujas darbo vietas, Klaipėdoje trūko specialistų, reikėjo juos kviestis iš kitų miestų. Visa tai buvo būtina ekonomiškai pagrįsti. Kaip tik tuo metu medicinos įstaigos nuo biudžetinio finansavimo perėjo prie viešųjų įstaigų modelio, atsirado sutartys su Ligonių kasomis“, – apie anuomet patirtus rūpesčius pasakojo J. Sąlyga. Gražius sumanymus pavyko įgyvendinti tik Klaipėdoje veikiančių įmonių bei jūrinių organizacijų dėka, kurios ir skyrė lėšų reikiamai įrangai įsigyti. Tad kai dabar dažnam iškyla klausimas, kodėl ši ligoninė vadinasi Jūrininkų, telieka prisiminti, iš kieno malonės ši įstaiga atsistojo ant kojų.

Darbai prilygsta stebuklams

ATIDARYMAS. 1994 m. balandžio 9 d. simbolinę juostelę Klaipėdos jūrininkų ligoninėje perkirpo tuometinis Sveikatos apsaugos ministras akademikas Jurgis Brėdikis (kairėje) ir vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

ATIDARYMAS. 1994 m. balandžio 9 d. simbolinę juostelę Klaipėdos jūrininkų ligoninėje perkirpo tuometinis Sveikatos apsaugos ministras akademikas Jurgis Brėdikis (kairėje) ir vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

1994 metų balandžio 9 dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės kolektyvas prisimena kaip didžiulę šventę – buvo atidaryta moderni ligoninė, tą patį vėlyvą pavasarį atlikta pirmoji širdies operacija Vakarų Lietuvoje. Tiesa, tuomet ligoninė atrodė kiek kitaip nei šiandien. Kadangi stigo lėšų, iš senosios ligoninės buvo suvežtos metalinės lovos. Nuo šiandieninės gerokai skyrėsi ir medicininė įranga. Tačiau Jūrininkų ligoninė jau anuomet sugebėjo visus aplenkti pažanga – ji pirmoji šalyje įsigijo angiografą – širdies kraujagyslių rentgeno aparatą.
Šiandien įstaigoje trys moderniausi angiografai, kasdienybe jau seniai tapo ir branduolinio magnetinio rezonanso, kompiuterinio tomografo tyrimai, veikia modernios laboratorijos, kurios pirmosios šalyje pradėjo naudoti vienkartines kraujo paėmimo sistemas.
Buvusi žinybinė ligoninė tapo stipriu ir pripažintu Vakarų Lietuvos medicinos centru.
Šiandien ligoninėje veikia arti dvidešimties skyrių, įsteigti ūminio miokardo infarkto ir ūminio insulto diagnostikos ir gydymo klasteriai.
Ligoninėje dirba per 1,2 tūkst. darbuotojų, iš kurių – beveik 200 gydytojų, 500 slaugytojų.
„Be žmonių, be mūsų specialistų ligoninės sienos ar pati moderniausia įranga bet būtų bevertės. Rytmetinių pasitarimų metu išgirdus medikų ataskaitas, kartais ir pačiam nesitiki, kad mūsų ligoninėje atliekamos procedūros, dažnai prilygstančios stebuklams“, – profesionalais šiandien džiaugiasi J. Sąlyga.

Ligoninėje per 20 metų pasikeitė vienas kitas darbuotojas, o tai rodo, kad jiems čia gera dirbti, kad jie jaučia vienas kito palaikymą, kad jie jaučiasi komanda.

Darbo vaisiai

Pagrindinis Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų tikslas – sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, prieinamumas, tęstinumas, apimantis ligų prevenciją, diagnostiką, slaugą, gydymą ir reabilitaciją. Nuo 2000 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninė įdiegė ir dirba pagal tarptautinės kokybės vadybos sistemos EN ISO 9001 reikalavimus.
Veikia Jūros medicinos centras, kuriame jūrininkams tikrinam sveikata bei pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus jie mokomi pirmos pagalbos ir slaugos teikimo laivuose. Ligoninėje vystoma mokslinė veikla. Čia dirba 12 medicinos mokslo daktarų. Pasirašytos sutartys su Vilniaus ir Kauno universitetų gydytojų rezidentų ruošimo baze, praktiniai užsiėmimai vyksta ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto studentams. Ligoninės medikai nuolatos vyksta į tarptautinius seminarus, konferencijas, suvažiavimus, dalijasi praktine patirtimi tarptautiniuose medicinos leidiniuose.
Prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2003 m. buvo prijungta Palangos ligoninė, o prieš ketverius metus – Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Šiuo metu trijuose stacionaruose tyra 750 lovų, per metus gydosi per 19 tūkst. pacientų ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir iš kitų regionų.
„Tikrai ne lovose ir jų skaičiuje yra esmė. Džiugu tai, kad pacientai noriai čia važiuoja gydytis. Malonu, kai sulaukiame nuoširdžių pacientų padėkų. Geras žodis ir moralinė padėka labai daug reiškia medikui“, – sakė J. Sąlyga. Ko gero, nėra didesnės padėkos Klaipėdos jūrininkų ligoninei, nei iškalbinga statistika, skelbianti jog mirtingumas ir sergamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Klaipėdos krašte per 20 metų ženkliai sumažėjo. „Nėra posmo, į kurį tilptų dėkingumas, meilė, atsidavimas, pagarba, bet yra ašara, į kurią be žodžių sutelpa viskas“, – išreikšdama pagarbą ir dėkingumą šios ligoninės medikams rašė literatė Dalia Bielskytė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės pacientė.

Ištakos:
Šiuolaikinės medicinos centro ištakos mena 1949 metus, kuomet Klaipėdoje buvo atidaryta 50 lovų Prekybos uosto ligoninė ir poliklinika. 1962 metais sujungus tris uostamiestyje veikusias medicinos įstaigas: Prekybos uosto ligoninę, Žuvies pramonės darbuotojų ir „Baltijos“ laivų statyklos stacionarias gydymo įstaigas buvo įsteigta 150 lovų Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninė.

 

„Vakarų ekspreso“ inf.