Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Pasaulinę širdies dieną – sveikatinimo akcija klaipėdiečiams

img_7258„Susirūpink savo ir artimųjų širdies sveikata ir tapk sveikos gyvensenos propaguotoju“, – taip šiemet rugsėjo 29 dieną minint Pasaulinę širdies dieną į visuomenę kreipėsi Pasaulinė širdies federacija ir jos nariai. Skatindami sveiką gyvenseną, Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai nuo 2005 metų kasmet organizuoja Pasaulinės širdies dienos minėjimą, atkreipdami dėmesį į ligų prevenciją, ragindami gyventojus, kad būtų užkirstas kelias širdies ligoms atsirasti.

Praėjusią savaitę vykę nemokami sveikatos patikrinimai bei gydytojų kardiologų konsultacijos ligoninėje ir mieste sulaukė didelio uostamiesčio gyventojų susidomėjimo. Pasitikrinti sveikatos atėjo per pusantro šimto klaipėdiečių. Ketvirtadienį nuo pat ryto Jūrininkų ligoninės fojė visi norintieji galėjo pasimatuoti arterinį kraujospūdį, kūno masės indeksą specialiu analizatoriumi. „Labai reikalingos tokios akcijos, nes širdies ligos yra labai klastingos. Tai žinau iš savo patirties, nes sulaukus 45-erių metų mane ištiko miokardo infarktas, nors iki tol sveikata nesiskundžiau“, – sakė 64 metų klaipėdietis Sergejus. Vyras pasitikrino kraujospūdį ir pasidžiaugė, kad pagal amžių jis nebuvo pernelyg didelis – 140/90. Tačiau vietoje konsultacijas teikę medikai patarė jam atidžiau rinktis maistą, mažiau vartoti druskos, rūkytų mėsos produktų, daugiau vaisių ir daržovių, o taip pat dažniau apsilankyti pas specialistus, vartoti vaistus.

Tokių naudingų patarimų iš medikų išgirdo ne vienas ligoninės lankytojas, pasitikrinęs kraujospūdį, kurio lygis dažnam buvo per aukštas, gerokai viršijantis normalų, kuris yra 120/80. Tik viena kitam arterinį kraujo spaudimą matavusi I Kardiologijos skyriaus vyriausioji slaugytoja Margarita Zubaitė galėjo pasakyti:“Jūsų kraujo spaudimas yra idealus.“ Paprašyta pasidalinti savo sveikatos receptais normalų kraujo spaudimą turinti 44 – erių metų Irena, atėjusi į ligoninę aplankyti sergančios mamos, sakė nieko specialiai dėl sveikatos nedaranti, gyvenanti kaip ir visi.

„Tiesa, daug būnu gryname ore, nes turiu šunį, jį vedžioju po dvi tris valandas kasdien. Dažnai važiuoju į mišką, prie jūros. Nesportuoju, bet daug vaikštau. Valgau daug vaisių, daržovių, stengiuosi gerai išsimiegoti ir neprarsti geros nuotaikos, vengti stresų“, – savo patirtimi dalijosi moteris.

Širdies ligomis suserga vis jaunesni

Gydytojai kardiologai muša pavojaus varpais – koronarine širdies liga suserga vis jaunesni žmonės.

„Liūdina tai, kad mūsų pacientais vis dažniau tampa 30 – 40 metų amžiaus žmonės, kurie į ligoninę patenka dėl įvairių širdies veiklos sutrikimų. Jauniausiam mūsų pacientui, ištiktam miokardo infarkto, buvo tik 28 metai. Tokios tendencijos verčia labai susirūpinti, tiesiog būtina nuolat atkreipti visuomemės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką“,- sakė Arūnas Maksvytis, biomedicinos mokslų daktaras, ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėjas. Jis pastebėjo, kad neužtenka vien gydytojų kardiologų ar visuomenės sveikatos specialistų pastangų, rengiamų akcijų, būtinas ir valstybės sveikatos politikos kryptingumas sutelkiant visą dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką: nerūkymo skatinimą, sveiko maisto, sporto propagavimą.

„Lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, mūsų visuomenė pernelyg mažai dėmesio skiria rūpinimuisi savo sveikata. Todėl ir mirtingumas pas mus nuo koronarinės širdies ligos, insulto didesnis negu tose šalyse, kur egzistuoja sustiprinta sveikatos profilaktika. Pas mus į gydytojus dažniausiai kreipiamasi tik tada, kai prispiria bėda. Tačiau kiekvienas gali pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata: nerūkyti, daugiau valgyti vaisių ir daržovių, bent po pusvalandį per dieną mankštintis, stebėti savo sveikatos rodiklius: arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje, kūno masės indeksą bei liemens ir klubų santykį. Sužinoję savo kardiovaskulinės rizikos veiksnius, kiekvienas gali imtis kryptingo veiksmų plano širdies sveikatai gerinti“, – sakė gydytojas kardiologas A. Maksvytis.

Su pacientais – apie sveikatą gyvenseną

Medikai pastebi ir dar vieną tendenciją, kuomet pacientai, net jau susirgę širdies ir kraujagyslių ligomis, deramai nesigydo, nevartoja paskirtų medikamentų. „Kartais tikrai stebimės, kaip žmonės rizikuoja savo sveikata. Kai kuriems dėl ligos tenka nuolat vartoti vaistus, tačiau būna, kad išgeria vaistų dėžutę ir toliau nebevartoja, sako, pamiršau. Arba užsiima savigyda, nesikreipia laiku į medikus. Su kardiologijos skyrių, kurių ligoninėje turime tris, pacientais mūsų slaugytojoms dažnai tenka kalbėti apie tai, kad būtina atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, sportuoti, nes kitaip nebus tos sveikatos. Juk sveikata privalo rūpintis kiekvienas save gerbiantis žmogus“, – kalbėjo ligoninės vyriausioji slaugytoja Natalija Kuchareva.

Konsultavo gydytojai

Pasaulinės širdies dienos proga Klaipėdos jūrinininkų ligoninės medikai kartu su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistais Lietuvininkų aikštėje pakvietė klaipėdiečius pasitikrinti savo sveikatą. Nemokamai buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, nustatoma bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje, specialiu analizatoriumi apskaičiuojamas kūno masės indeksas, taip pat buvo dalijami lankstinukai, populiarinantys sveiką gyvenimo būdą.

Prie specialistų stalų rikiavosi ilga akcija susidomėjusių klaipėdiečių eilė, kuri netirpo kelias valandas. Sužinoję savo sveikatos rodiklius, žmonės čia pat galėjo pasikonsultuoti su Jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūniene. „Daug žmonių priėjo su padidėjusiais kraujo spaudimais, cholesterolio kiekiai taip pat didesni. Stebina tai, kad žmonės vaikšto su itin dideliu kraujo spaudimu, bet nesikreipia nei į medikus, nei vaistų vartoja, nors praeityje jau turėję ir insultų, ir infarktų“, – sakė gydytoja kardiologė, konsultavusi akcijoje dalyvavusius žmones ir ne vieną paraginusi atvykti pas specialistus.

Minint Pasaulinės širdies dieną Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje įvyko dar vienas renginys – paskaita „Kaip išvengti miokrado infarkto?“ Paskaitos klausytojus konsultavo, į klausimus apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų simptomus bei vaistų vartojimą atsakė du gydytojai invaziniai kardiologai – Lina Klovienė ir Aurimas Knokneris.

Domėjosi savo sveikata

Tarp sveikatinimo akcijos dalyvių buvo daugiausiai vyresnio amžiaus žmonių, tačiau netrūko ir jaunimo. Antai klaipėdietės seserys Renata ir Judita su draugu Linu teigė sveikata nesiskundžiantys, tačiau pasitikrinti atėję iš smalsumo. „Žinome, kad širdžiai kenkia stresai, įtemptas gyvenimo ritmas, riebus maistas, rūkymas. Stengiamės gyventi sveikai“,- tikino jaunuoliai.

Pavykusia sveikatinimo akcija džiaugėsi ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Roberta Tamulevičiūtė. „Iš viso pasitikrino 123 žmonės – daugiau negu pernai. Ypač džiaugiamės, kad pasitikrinti atėjo daug vyrų. Akcijos rezultatai rodo, kad gera sveikata mūsų žmonės pasigirti negali – daugeliui buvo nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas. O kiti duomenys – cholesterolis ir kūno masės indeksas – pasidalino maždaug vienodai: pusės pasitikrinusiųjų rodikliai atitiko normas, kitos pusės – jas viršijo. Džiaugiamės, kad klaipėdiečiai neabejingi savo sveikatai, juk profilaktiniai patikrinimai labai svarbūs užkertant kelią širdies ir kraujagyslių ligoms“, – sakė R. Tamulevičiūtė.

Kasmet dėl kardiovaskulinių ligų pasaulyje miršta apie 17 mln. žmonių. Medikai teigia, kad nemažai ankstyvų mirčių būtų išvengta, jei žmonės nerūkytų, sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvesni. Kaip išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų? – Sveika mityba. Mažiau vartokite druskos, riebiųjų rūgščių, daugiau – vaisių ir daržovių. – Nerūkykite ir nebūkite šalia rūkančių žmonių. Rūkymas lemia 1 iš 5 kardiovaskulinių ligų. Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, praėjus vieneriems metams po atsisakymo rūkyti, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo rizika sumažėja iki 50 proc., o nerūkant 15 metų sumažėja beveik tiek, kiek niekada nerūkiusių žmonių. – Fizinis aktyvumas. Kuo daugiau judėjimo kasdien – bent iki pusvalandžio pasivaikščioti, pabėgioti, važinėti dviračiu, manštintis. – Ž inokite savo skaičius. Apsilankykite pas sveikatos specialistą, pasimatuokite arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės koncentraciją kraujyje, apskaičiuokite savo kūno masės indeksą bei liemens ir klubų santykį. Sužinoję savo kardiovaskulinės rizikos veiksnius, galite imtis kryptingo veiksmų plano širdies sveikatai gerinti.

Daugiau nei 70 proc. širdies ir kvėpavimo ūmių sutrikimų įvyksta namuose, esant šeimos nariams, kurie gali padėti ligoniui. Pasak medikų, būtina išmokti pažinti miokardo infarkto ar insulto simptomus. Miokardo infarkto įspėjamieji ženklai:

  • spaudimo pojūtis ar skausmas krūtinės ląstos viduryje tarp krūtų ar už krūtinkaulio,
  • diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į viršutinę kūno dalį: į vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar pilvą,
  • apsunkęs kvėpavimas.

Kiti simptomai: nepaaiškinamas silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimo pojūtis ar skausmas, panašus į sukeliamą susikaupusių žarnyne dujų, šaltas prakaitas, pykinimas, vėmimas, sąmonės praradimas ir galvos skausmas.

Insulto įspėjamieji simptomai, kurie atsiranda staiga:

  • veido, rankos ar kojos nusilpimas, kojos nusilpimas (dažniausiai vienos kūno pusės),
  • atsiradęs sumišimas, sutrikusi kalba ir sutrikęs sąmoningumas,
  • sutrikęs regėjimas viena ar abiem akimis,
  • sutrikęs judėjimas ar koordinacija, atsiradęs svaigimas,
  • staiga atsiradęs stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.

Pajutus nors vieną iš nurodytų simptomų (jie gali atsirasti ir praeiti) būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Informacijos šaltinis: VE