Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Pažadėkite savo širdžiai judėti, sveikai maitintis ir nerūkyti

Kasmet pasaulyje 17,5 mln. Žmonių anksti miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Manoma, kad 2030 metais šis skaičius išaugs iki 23 mln. Lietuvoje kasmet nuo šuų ligų miršta apie 23 tūkst. žmonių. Medikus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų.

Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos instituto duomenimis, 2017 m. mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 56,1 proc. , nuo piktybinių navikų – 20 proc. Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydosi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojama per 15 tūkst. pacientų.

1999 m. Pasaulinė širdies federacija rugsėjo 29 d. paskelbė Pasauline širdies diena. Kasmet ji minima daugiau nei 90-yje pasaulio šalių. Šią dieną siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką gyvenseną, priminti apie rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Raugelienė:

– Šių metų pasaulinės širdies dienos šūkis – „Mano širdis, tavo širdis!“, kuriuo kiekvienas raginamas pasižadėti saugoti ir rūpintis savo širdimi. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas, todėl keiskime savo gyvensenos įpročius: būkime fiziškai aktyvūs, sveikai ir subalansuotai maitinkimės, atsisakykime tabako. Rūpinkimės savo širdimi, kad kuo ilgiau išliktume sveiki. Rodykime pavyzdį savo vaikams.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė:

– Atrodo tiek daug kalbama, tiek daug rašytinės ir žodinės informacijos apie sveiką gyvenseną, pirminę ir antrinę prevenciją, jog ką čia ir bepridėsi. Bet, kai neseniai antrą miokardo infarktą patyręs pacientas man sako, jog jis labai domisi visomis medicinos naujienomis ir klauso gydytojų nurodymų ir tuo pačiu pats svarsto, kad gal ir teks jau dabar mesti rūkyti, nustembi – ar mes nepakankamai kalbame, neįtikinamai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligų  rizikos veiksnius, apie tai, kaip būtina juos šalinti, norint gyventi kokybiškiau ir ilgiau.

Pasaulio mokslininkai dar neišrado geresnės prevencijos už fizinį aktyvumą kiekvieną dieną, nuo vaikystės išugdytus įpročius sveikai ir saikingai maitintis, dalintis geromis emocijomis su draugais, kolegomis ir kaimynais, negriauti savo sveikatos žalingais įpročiais. O jeigu jus užklupo liga, o ji kaip visada ateina netikėtai, svarbu atpažinti pirmuosius jos simptomus, nediagnozuoti, negydyti ligų pačiam googl‘o ar facebook‘o pagalba, bet kreiptis į gydytojus. Jeigu turite skundų dėl širdies, neramina jūsų genetika neramina (tėvai, broliai ar seserys iki 65 metų sirgo miokardo infarktu), būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju, kardiologu ir pasitikrinkite savo sveikatą, įvertinkite savo riziką ir koreguokite rizikos veiksnius. Bet prieš tai – pažadėkite savo širdžiai sveiką gyvenseną!

Pažadas sveikai maitintis ir saikingai gerti

  • Sumažinkite saldžių gėrimų ir vaisių sulčių vartojimą – vietoj to pasirinkite vandenį arba nesaldintas sultis.
  • Mažiau vartokite saldžių ir saldintų gėrimų – geriau kaip sveiką alternatyvą rinkitės šviežius vaisius.
  • Per dieną suvalgykite 5 porcijas (1 porcija – viena sauja) vaisių ir daržovių – jos gali būti šviežios, šaldytos, džiovintos.
  • Vartokite tik tokius alkoholio kiekius, kokie nurodomi sveikos mitybos rekomendacijose.
  • Pabandykite apriboti perdirbtų ir fasuotų vaisto produktų suvartojimą, nes ten dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų.
  • Sudarykite savo sveikos mitybos planą, gaminkite pietus namuose.

Pažadas būti fiziškai aktyvesniam

  • Tikslas – mažiausiai 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 kartus per savaitę, arba mažiausiai 75 minutės per savaitę intensyvios fizinės veiklos.
  • Žaiskite, vaikščiokite, atlikite namų ruošos darbus, šokite – tai tinka!
  • Būkite fiziškai aktyvesni kiekvieną dieną – eikite, važiuokite dviračiu, lipkite laiptais.
  • Sportuokite su draugais ir šeimos nariais – būsite labiau motyvuoti ir tai teiks malonumo.
  • Atsisiųskite mankštos programėlę ar naudokite žingsniamatį, kad galėtumėte stebėti savo pažangą.

Pažadas neberūkyti

  • Tai geriausias dalykas, kurį darote, kad pagerintumėte savo širdies veiklą.
  • Neberūkant, per 2 metus ženkliai sumažėja išeminės širdies ligos išsivystymo rizika.
  • Praėjus 15 metų nuo rūkymo metimo pradžios, širdies ir kraujagyslių ligų rizika tampa tokia, kaip ir nerūkiusiųjų asmenų.
  • Nerūkantiems asmenims širdies ligų rizika yra ir pasyvus rūkymas – kai būnate rūkančiųjų aplinkoje.
  • Nepradėdami ar mesdami rūkyti, jūs pagerinsite ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Justina Laurinskiatė:

– Visi tikrai žinome, kad norint būti sveikam reikia judėti. Neretai žmonės tai tapatina su sportu. Tačiau fizinis aktyvumas nėra tik sportas ir fiziniai pratimai. Jį apima ir  kitos veiklos, tokios kaip žaidimai, vaikščiojimas, namų ruoša, darbai sode ar darže, šokiai. Fiziškai aktyvūs žmonės gerina raumenų ir širdies – kvėpavimo fizinę būklę, kaulų ir funkcinę sveikatą, mažiau rizikuoja susirgti išemine širdies liga, turėti padidėjusį kraujo spaudimą, patirti infarktą, susirgti krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, depresija. Būdami fiziškai aktyvus, žmonės dažniau išlaiko tinkamą savo kūno svorį.

Fiziškai neaktyviems žmonėms yra rekomenduoja pradėti nuo lengvos ir trumpos fizinės veiklos bei palaipsniui ją ilginti ir didinti jos intensyvumą. Neaktyvūs, vyresni ar sergantys asmenys, pradėję užsiiminėti fizine veikla, sulauks papildomos naudos sveikatai. Tai daryti visai nesudėtinga:

  • Važiuokite dviračiu arba eikite dalį arba visą atstumą nuo namų iki darbo;
  • Jeigu važiuojate autobusu, išlipkite vienu sustojimu anksčiau ir likusią kelio dalį nueikite pėsčiomis.
  • Jeigu važiuojate automobiliu, pasistatykite jį toliau nuo darbovietės ir likusią kelio dalį nueikite pėsčiomis.
  • Darbo reikalus su kolega aptarkite vaikščiodami.
  • Kalbėdami telefonu stovėkite ar lėtai vaikščiokite.
  • Jeigu reikia pakalbėti su kolega, neskambinkite jam, o nueikite pas jį.
  • Vietoje lifto pasirinkite laiptus, arba išlipkite iš lifto keliais aukštais anksčiau ir užlipkite likusius.
  • Pietų pertraukos metu išeikite pasivaikščioti. Naudokite žingsniamatį, kad galėtumėte žinoti, kiek žingsnių nueinate.
  • Pasistenkite surasti įvairių vaikščiojimo takelių ir keiskite juos skirtingomis dienomis. Stenkitės nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną.
  • Atlikite fizinius pratimus prieš ar po darbo, per pietų pertrauką. Galbūt netoli jūsų darbovietės yra sporto klubas ar baseinas, kur galėtumėte nueiti.

Kineziterapijos specialistai dviratį įvertina, kaip vieną iš geriausių priemonių gerai žmogaus savijautai užtikrinti. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sąnarių lankstumas, o malonūs pojūčiai slopina darbo ir buities rūpesčius, padeda išvengti neigiamų streso padarinių.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja Roma Kavaliauskienė:

– Net ir nedaug pakeitę savo gyvenseną mes galime gyventi ilgiau ir sveikiau. Tai turime sakyti sau, tiems, kurie mums rūpi ir kuriems rūpime mes. Pasaulio ir Lietuvos širdies asociacija ragina kiekvieną iš mūsų paklausti: „Ką aš galiu padaryti dėl savo širdies, dėl tavo širdies? Pasaulinė širdies diena yra kiekvieno iš mūsų galimybė pasižadėti. Pasižadėti gyventi ir valgyti sveikiau, daugiau judėti, nerūkyti ir padėti tiems, kas to nedaro.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Lietuvos širdies asociacijos inf.

Paskutinį kartą atanujinta 2018-10-01 15:21:56