Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Abdominalinės chirurgijos specialistai iššūkių nebijo

ade

Abdominalinės chirurgijos skyriaus medikų komanda: gydytojas Aušrys Gedgaudas, vyresnioji slaugytoja Inga Tubutienė, gydytojai Saulius Petrauskas, prof. dr. Artūras Razbadauskas, skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas, gydytojas Kazimieras Barkauskas.

Jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojai iššūkių nebijo – jie visada, ir dieną, ir naktį, pasiruošę suteikti pacientui kuo geriausią chirurginio gydymo paslaugą. Čia teikiama pirmenybė mažai invazyviems ir paciento gyvenimo kokybę gerinantiems gydymo būdams. Dėl to vis dažniau į operacinę jie skuba kartu su kolegomis iš kitų skyrių. Jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyrius – Chirurgijos klinikos, kuriai priklauso ir Ginekologijos bei edoskopinės ginekologijos, Angiochirurgijos ir Kardiochirurgijos skyriai, dalis.

Septynerius metus Chirurgijos klinikai vadovaujantis abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Artūras Razbadauskas pasakoja, jog šioje klinikoje operacijos, atliekamos jungtinės įvairių skyrių gydytojų komandos, – gana įprastas reiškinys. Mat daugelis žmonių serga ne viena, o keliomis ligomis, todėl gydant pilvo organus gana dažnai tenka į pagalbą kviesti ir angiochirurgus, kardiochirurgus ar akušerius ginekologus. „Stengiamės plėtoti mažai invazyvią chirurgiją, kad pacientai patirtų kuo mažesnę traumą. Mūsų tikslas – kuo mažesnė intervencija į paciento organizmą“, – sakė jis.

Abdominalinės chirurgijos skyriuje nuo 1994 metų atlikta apie 8 tūkst. laparoskopinių operacijų. Išvaržos, apendikso, tulžies pūslės operacijos čia atliekamos tik šiuo mažai traumuojančiu būdu. Per metus pilvo chirurgai atlieka apie 1,5 tūkst. operacijų, neskaitant endoskopinių skrandžio, storosios žarnos intervencijų, kurios atliekamos dėl gerybinių augliukų, kraujavimo. 30 lovų skyriuje per mėnesį gydosi iki 150 pacientų.

Operacijų – tiek skubiųjų, tiek planinių – apimtys vis didėja, ypač dėl didėjančio onkologinių ligų skaičiaus. Šios klinikos chirurgai, daugiau nei 10 metų dirbantys pagal ISSO kokybės standartus, nuolat kelia kvalifikaciją ir savo darbe taiko naujus pažangius gydymo metodus. Kai kurios jų per 15 metų atliktos operacijos buvo naujovė ne tik Vakarų, bet ir visoje Lietuvoje.

Geros sąlygos, darni komanda

Abdominalinės chirurgijos skyriui jau treji metai vadovauja gydytojas chirurgas Martynas Sokolovas.

Abdominalinės chirurgijos skyriui jau treji metai vadovauja gydytojas chirurgas Martynas Sokolovas. „Per tą laiką susiformavo darnus kolektyvas, suburta draugiška komanda. Dirbame įprastus mums darbus – operuojame pacientus, tačiau labiausiai visus džiugina, kai atlikę sudėtingą operaciją, pageriname pacientų gyvenimo kokybę“, – sakė skyriaus vedėjas.

Skyriuje dirbantys chirurgai atlieka ir endoskopijas, kurioms atsiunčia kitų ligoninės skyrių gydytojai. Gydytojai chirurgai džiaugiasi, jog jų darbui sudarytos kuo geriausios sąlygos: prieš metus buvo visiškai atnaujintos, pagal šiuolaikinius reikalavimus suremontuotos operacinės, įsigyta naujausia laparoskopinė įranga. Jau atliekamas ir skyriaus patalpų kapitalinis remontas, po kurio darbo ir gydymo sąlygos bus dar geresnės.

Paklaustas, kaip skyriuje kovojama su chirurgų palydovu stresu, M. Sokolovas sako, jog jo receptas nuo streso – siekis, kad visi ateitų į darbą nebijodami iššūkių, o ne su baime, kad bus blogai vertinami. „Tai nereiškia, kad iš darbuotojo nebus reikalaujama, – stengiuosi, kad kiekvienas atsakytų už savo veiksmus, gerai išmanytų darbą, – tada jį atliks gerai ir nereikalingų neigiamų emocijų nebus. Geri tarpusavio santykiai – pagrindinis vaistas nuo streso darbe“, – pabrėžia jis.

Abdominalinės chirurgijos skyriui jau treji metai vadovauja gydytojas chirurgas Martynas Sokolovas.

Abdominalinės chirurgijos skyriui jau treji metai vadovauja gydytojas chirurgas Martynas Sokolovas.

Prioritetas – laparoskopinėms operacijoms

„Atliekame visas pilvo ertmės organų operacijas – nuo paprasčiausių, kurias daro visos, ir rajoninės, ligoninės – išvaržų, tulžies pūslės, apendicito. Pacientui jo operacija yra svarbiausia, todėl ir mums vienodai svarbios yra visos operacijos. Kartais operacija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kasdieniška, tampa sudėtinga, o kartais nusiteiki sudėtingai operacijai, o ji praeina labai sklandžiai ir lengvai. Sunkiausia chirurgui operuoti, kai liga jau smarkiai pažengusi, apleista. Tuomet ir psichologiškai sunku, ir dirbti sudėtingiau. Skubios operacijos atliekamos ir naktimis. Jei naktį reikia pastiprinimo – reikalingus specialistus, kurie nebudi ligoninėje, kviečiamės iš namų“, – pasakojo M. Sokolovas.

Skyriuje atliekamos ir endokrininės sistemos organų – skydliaukės bei antinksčių operacijos. Per metus atliekama apie 200 skydliaukės operacijų – dėl didėjančių mazgų, vėžio. Šių ligų daugėja, gydytojų nuomone, dėl užterštos aplinkos, nesveiko maisto, nepalankios stresus sukeliančios aplinkos.

Antinksčių operacijos atliekamos mažai invazyviu būdu. „Džiugu ir tai, kad įprastomis tapo laparoskopinės kirkšnies išvaržų, didžioji dalis storosios žarnos operacijų – anksčiau jos buvo atliekamos darant pjūvį pilvo sienoje“, – prideda M. Sokolovas. Vis daugėja žarnyno operacijų: esant augliui, dažniausiai šalinama dalis žarnos. Skubiais ir retais atvejais, kai dėl auglio formuojasi žarnyno nepraeinamumas, tenka formuoti stomą.

Daugiausiai skrandžio operacijų atliekama dėl vėžio: šalinama dalis skrandžio arba, jei vėžys išplitęs – ir visas skrandis. Skrandį pašalinus, jo funkciją atlieka iš plonosios žarnos suformuotas rezervuaras. Kartais skubos tvarka tenka operuoti skrandį ir dėl kraujavimo iš opų. „Kadangi vis daugėja medikamentų opaligei gydyti, tai nors pačios opaligės labai nesumažėjo, bet grėsmingų komplikacijų, kurios baigiasi operacija, iš tikrųjų būna mažiau“, – paaiškino skyriaus vedėjas.

ENDOSKOPIJOS kabinete pacientei skrandį tiria gydytojas Tomas Mitkus ir kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Virginija Šiekštelienė.

ENDOSKOPIJOS kabinete pacientei skrandį tiria gydytojas Tomas Mitkus ir kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Virginija Šiekštelienė.

Gydo ir nutukimą

Abdominalinės chirurgijos skyriuje atliekamos ir nutukimą gydančios laparoskopinės skrandžio mažinimo operacijos, naudojant reguliuojamąją juostą.

Skrandžio viršutinė dalis apjuosiama specialia reguliuojama juosta, padalinančia šį organą į dvi dalis: 15 ml mažą skrandelį viršutinėje dalyje, kur stemplė pereina į skrandį, ir didesnį apatinį. Mažasis skrandelis valgant greit prisipildo maisto, kuris ima tempti sieneles – dėl to pacientas jaučia sotumą ir mažiau suvalgo. O apatinė dalis atlieka virškinimo funkciją.

Juosta yra reguliuojama, sujungta su specialiu rezervuaru, kuris įstatomas po oda. Pacientui liesėjant ji pareguliuojama – padidinama arba sumažinama anga tarp mažojo ir didžiojo skrandžio. Tokiu būdu, anot M. Sokolovo, reguliuojama, kiek žmogus gali per parą suvalgyti maisto, kad optimaliai kristų svoris. Prieš skiriant šį gydymo būdą, yra įvertinamas nutukimo laipsnis, bendra sveikatos būklė.

Palatose

79 metų klaipėdietė Danutė Rozalija į chirurgų rankas pakliuvo, nes prireikė žarnyno operacijos. Moteris džiaugėsi, kad operacija puikiai pavyko ir ji gali ruoštis namo. „Priežiūra čia labai gera“, – tikino ji žurnalistus.

O 53 metų Reginą į ligoninę atvežė su greitąja. Prieš tai vis užeidavę skausmai pilvo srityje taip suėmė, kad nebegalėjo paeiti. Ligoninėje jai buvo ištirtas kraujas, „pastatytos“ lašinės, atlikta kompiuterinė tomografija, vidaus organų echoskopija. „Kad tik atlaikyčiau visus tyrimus, – juokavo moteris, džiaugdamasi atidžia gydytojo chirurgo Tomo Mitkaus priežiūra. – Dabar truputį geriau jaučiuosi, skausmas numalšintas, bet dar kiek silpnoka.“

Gydytojai akušeriai ginekologai Vilija Urbonavičiūtė, Virginijus Diržauskas, Jūratė Jaseliūnienė pirmieji Vakarų Lietuvoje ryžosi sukurti naują makštį naudojant storosios žarnos segmentą.

Gydytojai akušeriai ginekologai Vilija Urbonavičiūtė, Virginijus Diržauskas, Jūratė Jaseliūnienė pirmieji Vakarų Lietuvoje ryžosi sukurti naują makštį naudojant storosios žarnos segmentą.

Gydytojai akušeriai ginekologai Vilija Urbonavičiūtė, Virginijus Diržauskas, Jūratė Jaseliūnienė pirmieji Vakarų Lietuvoje ryžosi sukurti naują makštį naudojant storosios žarnos segmentą.

Naujovė Vakarų Lietuvoje

Prieš dvi savaites Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos gydytojai ryžosi atlikti dar naują Vakarų Lietuvoje operaciją – sukurti naują makštį naudojant storosios žarnos segmentą.

Į pagalbą 20 metų merginai, turinčiai įgimtą patologiją, stojo pilvo chirurgai ir gydytojai ginekologai. „Nedidelė dalis moterų turi įgimtą patologiją – jos gimsta neturėdamos makšties ir gimdos. Jei tokia pacientė kreipiasi pagalbos, pirmiausia reikia įsitikinti, kad ji pagal organizmo prigimtį tikrai yra moteris. Jei tuo įsitikiname, atėjus laikui, kai moteris nori gyventi intymų gyvenimą, suteikti artimam žmogui ir sau gyvenimo malonumą, reikia išspręsti šį gyvybiškai jai svarbų klausimą“, – pasakojo Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus vedėjas Virginijus Diržauskas.

Iki šiol patologija buvo taisoma pagal prof. Davydovo metodiką: nauja makštis suformuojama iš pilvaplėvės. Tokiu būdu sukurta makštis reikalavo priežiūros, nes ilgą laiką nepalaikant lytinių santykių jį susiaurėdavo. Dėl to, kad makštis išlaikytų „atmintį“ ir lytiniai santykiai nesukeltų nemalonių pojūčių, moteris turėjo naudoti varpą imituojantį muliažą.

Tokių operacijų Jūrininkų ligoninėje iki šiol buvo padarytos aštuonios, nes patologija gana reta. Šį kartą į operacinę buvo perkelta Vakarų šalių patirtis. Laparoskopiniu būdu buvo išpjautas storosios žarnos segmentas ir nuleistas žemyn į tą vietą, kur turėtų būti makštis. Žarnos vientisumas atkurtas sujungus jos galus.

„Sugijusi naujoji makštis beveik nesiskiria nuo tipinės normalios makšties. Šio operacinio būdo pranašumas – iš žarnos segmento suformuota makštis nereikalauja papildomos priežiūros, moteris gali gyventi lytinį gyvenimą, gali ir negyventi – naujai suformuota makštis nuo to nesikeičia. Nereikalingos jokios priemonės makščiai išsaugoti, kad ji nepakistų“, – pasakojo V. Diržauskas.

Operacija užtruko 2,5 valandos, ją atliko pilvo chirurgai Martynas Sokolovas, Aušrys Gedgaudas, Tomas Mitkus, gydytojai ginekologai V. Diržauskas, Jūratė Jaseliūnienė, Vilija Urbonavičiūtė.