Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Chirurgų kongresas JAV su lietuviškais akcentais

AMERIKOJE Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, prof. dr. Artūras Razbadauskas pristatė savo atliekamas laparoskopines vieno dūrio blužnies, tulžies pūslės, diafragmos, kirkšnies, pooperacinių išvaržų, apendektomijų operacijas. © Eimanto CHACHLOVO nuotr.

 

 

Vasario mėnesį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyko kas dvejus metus rengiamas Amerikos ir Europos chirurgų kongresas. Jame šiais metais Lietuvai atstovavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, prof. dr. Artūras Razbadauskas.

JAV, Floridos valstijoje, vasario 15-18 dienomis vykusiame minimaliai invazinės chirurgijos kongrese dalyvavo Amerikos ir Europos specialistų komandos, kurios dirba minimaliai invazyvios chirurgijos srityje – chirurgai, ginekologai, urologai.

Kongrese ne tik susipažįstama su naujausiomis chirurgijos tendencijomis, stebimos operacijos, tačiau ir pristatoma dalyvaujančių specialistų šalių kultūra.

Klaipėdietis į šį kongresą vyko atstovaudamas Lietuvos chirurgų asociacijai – praėjusių metų lapkritį A. Razbadauskas buvo išrinktas Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentu. Ši asociacija vienija 7 atskiras organizacijas – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio krašto chirurgų draugijas, Šiaulių krašto chirurgų asociaciją, Lietuvos chirurginės onkologijos ir Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugijas.

Operuoja robotai

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojo teigimu, tokie kongresai reikalingi aptarti atsirandančias naujas technologijas, kurių dėka atliekamos visos reikalingos chirurginės procedūros, tačiau intervencija į organizmą yra gerokai mažesnė.

Vienas iš naujų dalykų, kuriems kongrese buvo skirta nemažai dėmesio – robotų chirurgija, ko Lietuvoje dar visai nėra.

„Amerikoje tai yra labai pažengusi sritis. Gydytojo vis tiek reikia, tačiau operuojama specialia įranga, robotu, kurį valdo gydytojas. Prie aparatūros prijungiamas pacientas, o gydytojas operuoti gali net nebūdamas operacinėje.

Dažniausiai robotus JAV naudoja urologai, pilvo chirurgai – toms operacijoms, kurias net laparoskopu atlikti yra nelengva. Lietuvoje kol kas tokios įrangos neturi nė viena ligoninė, o Amerikoje yra gana daug centrų, kuriuose operuojama tokiu būdu“, – įspūdžiais dalinosi A. Razbadauskas.

Kongrese lyderiaujantys JAV ir Europos chirurgai dalinosi patirtimi skaitydami mokslinius pranešimus. Taip pat buvo demonstruojamos operacijos, kurias atliko garsiausi Amerikos chirurgai.

A. Razbadausko teigimu, buvo naudojamos naujausios technologijos, visi kongreso dalyviai operacijas galėjo stebėti savo išmaniuosiuose telefonuose.

„Organizatoriai sakė, kad pirmą kartą Amerikoje operacijos demonstracija buvo transliuojama į telefonus, buvo matomas aiškus vaizdas, mes galėjome užduoti klausimus“, – prisiminė A. Razbadauskas.

Klaipėdiečių patirtis

Klaipėdietis gydytojas kongrese skaitė du pranešimus. Pirmąją kongreso dieną jis pristatė Lietuvą bei mūsų šalies chirurgų veiklą, Lietuvos chirurgų asociaciją.

A.Razbadauskas pažymėjo, kad skaityti šį pranešimą laikas buvo suteiktas kongreso atidarymo metu. Įprastai atidarymo ceremonija asocijuojasi su iškilmingomis kalbomis, tačiau čia buvo kitaip. Pasak A. Razbadausko, parodytą dėmesį galima laikyti nemenku įvertinimu. Klaipėdiečio pristatymas sudomino užsieniečius kolegas – pasakota apie šalies istoriją ir pristatyti dalykai, kuriais šalis didžiuojasi.

Kitą kongreso dieną A. Razbadauskas pristatė Klaipėdos jūrininkų ligoninės veiklą, šioje ligoninėje atliekamas operacijas per vieną pjūvį arba, vadinant tiksliau, per vieną dūrį.

„Mes turime sukaupę didžiausią patirtį Lietuvoje atliekant tokias operacijas, esu šių operacijų pradininkas mūsų ligoninėje. Dažniausiai laparoskopinė tulžies operacija atliekama pilvo sienelėje padarant keturis dūrius, o mes tai atliekame vienu dūriu, per bambą.

Yra įvairių šio metodo modifikacijų. Per vieną dūrį atlieku blužnies, tulžies pūslės, diafragmos, kirkšnies, pooperacinių išvaržų, apendektomijų operacijas. Viskas daroma specialiu instrumentu, troakaru, per kurį įvedami net keturi instrumentai. Tai chirurgui yra techniškai sudėtingiau, reikia turėti patirties, kurios mes jau esame sukaupę – tokių operacijų atlikome per šimtą. Tai perspektyvu ir ginekologijos srityje“, – pasakojo chirurgas.

Pasak jo, pacientai tokias operacijas lengviau pakelia, nes yra dar mažesnė invazija į organizmą. Šis metodas pirmiausiai yra patrauklus tuo, kad nelieka matomų ir didelių randų. Taip pat medicininiais tyrimais įrodyta, kad patiriama mažiau skausmo.

„Šiandieninėje chirurgijoje jau svarbu net instrumentų storis, skaičiuojamas milimetrais, naudojami kuo plonesni instrumentai. Anksčiau operacija nebuvo įsivaizduojama be didžiulio pjūvio ir visi vadovavosi posakiu: „Didelis chirurgas – didelis pjūvis“. O tas, kuris daro operaciją per mažą pjūvį, tas yra silpnas chirurgas. Dabar ta sentencija yra priešinga – mažas pjūvis yra gero chirurgo požymis. Samprata keičiasi“, – pabrėžė A. Razbadauskas.

Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad per mažytį dūrį sugebama pašalinti net ir dideles problemas, pavyzdžiui, atliekant blužnies šalinimo operacijas.

„Kai blužnis pradeda funkcionuoti ne taip, kaip turėtų, ją tenka šalinti. Pasitaiko, kad blužnis, kuri įprastai sveria apie 70 gramų, užauga iki 3 kilogramų. Ir tokio dydžio organą sugebame pašalinti vieno dūrio operacijos metu. Pasaulio mastu nėra daug tokių centrų, kurie atlieka tokias operacijas, tai yra dar gana nauja“, – sakė A. Razbadauskas.

Lietuviškas akcentas 

A. Razbadauskas pabrėžė, kad mokslininko lygį rodo jo paties atlikti tyrimai ir parengti moksliniai straipsniai, šiandien itin svarbi įrodymais pagrįsta medicina.

Todėl rimtos gydymo įstaigos stengiasi dalyvauti multicentriniuose tyrimuose, kuriuos atlieka nemažai pasaulio medicinos centrų. Taip pat svarbu rengti ir mokslinius straipsnius, kurių publikavimas didina ne tik gydytojų patirtį, bet kelia ir įstaigos, kurioje jie dirba, prestižą.

Pasak klaipėdiečio gydytojo, kongrese Lietuvai šiais metais atstovavo jis vienintelis, tačiau lietuvių buvo ir daugiau. A. Razbadauskas JAV susipažino su lietuviu Šarūnu Dikiniu, kuris dirba Danijoje.

„Ligoninėje, kuriai jis atstovavo, dirba net 44 lietuviai. Net vyriausiasis gydytojas yra lietuvis. Beje, Šarūnas Dikinis Danijoje operuoja robotu. Pakviečiau jį atvykti į Klaipėdą. 2018 metais gegužės mėnesį uostamiestyje organizuoju Baltijos šalių chirurgų kongresą, Š. Dikinis turėtų skaityti pranešimą būtent apie operacijas, atliekamas robotu“, – apie netikėtą pažintį pasakojo A. Razbadauskas.

Laikraštis „Vakarų ekspresas“

http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/chirurgu-kongresas-jav-su-lietuviskais-akcentais-1535233/