Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Inkstų ligos vasarą neatostogauja

          

Intensyvus poilsio sezonas, vasaros paieškos ir išsiilgtos maudynės ne visada teikia tik malonumą. Net ir atostogaujant galima prisišaukti klastingą ligą, kurios pasekmės – inkstų dializė.

Pavojingas ir vanduo

Šiltuoju metų laiku Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriuje pacientų nemažėja. Dažnas gyventojas skundžiasi šlapimo takų uždegimais. Dėl to neretai kenčia ir inkstai.

„Šlapimo pūslės infekcijos pasireiškia ir žiemą, ir vasarą. Apskritai infekcinės ligos – su lytimi susijusi problema. Moterys jomis serga dažniau. Vyrams šios ligos būdingos vyresniame amžiuje, kai atsiranda šlapimo nutekėjimo sutrikimų“, – aiškino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus vedėjas Mindaugas Diržinauskis.

Gydytojas įspėjo, kad vasarą inkstų ligos neatostogauja, tad maudynės šaltame vandenyje – nemenka rizika sveikatai, ypač turintiesiems polinkį sirgti šlapimo takų ar inkstų ligomis, negrūdintiems žmonėms. O ką jau kalbėti apie lėtinėmis inkstų ligomis sergančius asmenis.

„Šaltas jūros vanduo net ir vidurvasarį gali būti pavojingas pacientams, sergantiems inkstų ligomis. Jei išsivysto pneumonija ar kita, su infekcija susijusi problema, paprastai paūmėja ir greta esanti lėtinė inkstų liga. Tokiais atvejais tenka pradėti dializuoti pacientus greičiau, nei buvo planuota. Žmogus – vientisas organizmas ir bet koks susirgimas turi reikšmės jo inkstams“, – tikino gydytojas nefrologas.

Nejaučia simptomų

Specialistai pastebi, kad inkstų ligos – itin klastingos. Pacientai tam tikrus simptomus pajaučia tik labai retais atvejais.

„Pavyzdžiui, ištikus akmenligės priepuoliui arba esant ūmiam pielonefritui. Žmogus ima karščiuoti, šiek tiek maudžia šoną. Visais kitais atvejais, kai pielonefritas tampa lėtinis, į ligoninę patenkama tik prastai pasijautus, išsivysčius mažakraujystei ar pradėjus pykinti, kraujuoti. O tai jau yra lėtinės inkstų ligos sukeltų kitų organų pakenkimo požymiai“, – aiškino M.Diržinauskis.

Lėtinis inkstų nepakankamumas, kai palaipsniui blogėja inkstų funkcija, vargina maždaug 10 proc. pasaulio gyventojų. Didžiąją dalį sergančiųjų kamuoja antros ir trečios stadijos lėtinė inkstų liga. Lėtinis inkstų nepakankamumas yra neišgydoma liga, kurią, laiku ir tinkamai gydant galima pristabdyti, tačiau galiausiai gali padėti tik inkstų transplantacija – donoro dovanotas sveikas inkstas. Šios neįkainojamos dovanos neretai tenka laukti keletą metų ar net visą dešimtmetį.

Tačiau dėl medicininių priežasčių, susijusių su sunkiomis gretutinėmis ligomis, inkstų transplantaciją atlikti įmanoma ne visiems pacientams.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus vedėjas M.Diržinauskis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje šios sudėtingos ir brangios procedūros laukia apie 150 recipientų.

Dializė gelbėja gyvybę

Laukti donoro gali tekti keletą metų, o kartais ir dešimtmetį. Tai tikrai nemenkas iššūkis ne tik paciento organizmui, bet ir medikams.

Kai inkstai nustoja veikę, vienintelis būdas išgyventi iki organo transplantacijos yra kraujo valymas dirbtiniu būdu – dializė. Tris kartus per savaitę po keturias valandas trunkančios procedūros metu žmogaus kraują išvalo speciali įranga.

„Šiais laikais sergantieji lėtine inkstų liga turi galimybę keliauti, mokytis. Tačiau būtina prisitaikyti prie esamos situacijos. Tiek mūsų pacientams svečiose šalyse, tiek ir į mūsų pajūrį poilsiauti atvykstantiems pacientams yra atliekama pakaitinė inkstų terapija. Pasaulyje labai populiarėja ir namų dializė, kai pacientai, turintys visą reikalingą įrangą, patys ar su artimųjų pagalba atlieka šią procedūrą“, – pasakojo M.Diržinauskis.

Kad inkstų nepakankamumu sergantys pacientai išgyvena, galiausiai po dešimtmečio sulaukia donoro, įvyksta sėkminga transplantacija, lemia daugybė dalykų. Vienas itin svarbus – dializės įranga. Ją nuolatos būtina atnaujinti.

Pradininkė Klaipėdoje

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyrius buvo pirmasis Vakarų Lietuvoje, pradėjęs detaliai tyrinėti ir gydyti inkstų ligas.

1993 m. įstaigoje naujais aparatais atlikta pirmoji dializės procedūra.

„Tais metais ligoninei – vienintelei visoje Lietuvoje buvo nupirkti du visiškai nauji ir anuomet itin modernūs švediški aparatai. Iki tol mūsų šalies gydymo įstaigose ir centruose dializė buvo atliekama tik naudotais įrenginiais. Jau anuomet Jūrininkų ligoninėje teikiama kokybiška ir saugi pacientams paslauga atitiko europinius standartus“, – dėmesį atkreipė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir dializių skyriaus vyresnioji slaugytoja Natalija Kuchareva.

Siekiant išlaikyti paslaugos kokybę Jūrininkų ligoninėje nuolatos atnaujinama turima įranga.

Jau kuris laikas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lėtiniu inkstų nepakankamu sergantiems pacientams kraujo valymas atliekamas modernia naujai įsigyta vokiška įranga. Ligoniams gyvybiškai būtina procedūra tapo patogesnė bei palengvino įstaigos slaugytojų darbą.

„Ja galima taikyti visus šiais laikais reikalingus dializės gydymo būdus. Paslauga teikiama visą parą, ištisus metus. Ir savaitgaliais, ir per šventes. Skyrius turi ir du hemofiltracijos aparatus. Jie skirti sunkiausiems, intensyvios terapijos reikalaujantiems pacientams“, – sakė Nefrologijos ir dializių skyriaus vedėjas M.Diržinauskis.

Gydytojas priminė, kad inkstų nepakankamumas kamuoja net vaikus, tačiau bendrąja prasme dializuojamų pacientų amžius sparčiai didėja. Vyriausias Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dializuotas pacientas buvo vyresnis nei šimto metų senolis.

„Siekiame, kad Nefrologijos ir dializių skyriuje būtų kuo mažiau jaunų žmonių“, – sakė gydytojas.

Patarė vartoti skysčius

Pasak M.Diržinauskio, išsaugoti sveikus inkstus padeda tik tinkamas inkstų bei kitų ligų, tokių kaip padidėjęs kraujo spaudimas ar cukrinis diabetas, gydymas.

Sveiki žmonės neturėtų pamiršti tinkamo gyvenimo būdo, geros mitybos principų.

Dar viena profilaktinė inkstų ligų priemonė – pakankamas skysčių vartojimas. Gydytojai pataria išgerti tiek vandens, kad per parą išsiskirtų du litrai šlapimo.

„Dabar populiaru sakyti, kad per parą reikia išgerti du litrus skysčių. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Jei žmogus serga hipertenzija, pradėjus gerti daug skysčių, ši liga taps visai nevaldoma. Kiekvienas atvejis – labai individualus“, – perspėjo M.Diržinauskis.

 

Dienraštis „Klaipėda“