Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Insultų centre – viltį teikiantis startas

Prasmė: Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai S.Taroza (dešinėje) ir R.Urbutis tikina, kad Insultų centro tikslas – sumažinti mirtingumo ir invalidizacijos dėl ūminio galvos smegenų insulto rodiklius.

Prasmė: Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai S.Taroza (dešinėje) ir R.Urbutis tikina, kad Insultų centro tikslas – sumažinti mirtingumo ir invalidizacijos dėl ūminio galvos smegenų insulto rodiklius.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje vos prieš keletą savaičių pradėjęs veikti ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras jau džiaugiasi rezultatais. Šiuolaikiškiausi gydymo metodai ir stipti profesionalų komanda ant kojų pastatė jau ne vieną pacientą. Jie ir sėkmingu pavyzdžiu tapusi jaunos šilutiškės istorija įstaigos darbuotojams teikia viltį sumažinti mirtingumo ir neįgalumo nuo insultų rodiklį.

Tikslas – daugiau išgyvenusiųjų

Nuo sausio 20 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėjo veikti Insultų centras, kuriame pagalba ištikus ūminiam galvos smegenų insultui teikiama visos Vakarų Lietuvos gyventojams. Vienas svarbiausių reikalavimų, kuris yra taikomas šalyje pradėjusiems veikti insulto klasteriams, – pacientas į Insulto centrą turi būti atgabentas per pirmąsias 3–4 valandas nuo ligos simptomų pradžios.
Profesionalią pagalbą ūminio insulto ištiktam pacientui Klaipėdos jūrininkų ligoninėje suteikia darni ir didžiulė specialistų komanda: neurologai, invazinės radiologijos specialistai, reanimatologai, reabilitologai, kineziterapeutai, psichologai ir socialiniai darbuotojai. Būtina ir moderni diagnostikos įranga: kraujagyslių ultragarsinio tyrimo aparatai, angiografai, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso įranga.

Nustebino jaunas amžius

Jau pirmosiomis darbo dienomis Insultų centras uostamiestyje sulaukė ir pirmosios pacientės. Įstaigos medikai džiaugiasi galėję operatyviai ir efektyviai padėti jaunai 32 metų šilutiškei, kurią netikėtai ištiko galvos smegenų insultas.
Ją gydantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės neurologas Saulius Taroza pasakojo, kad jauno amžiaus moteris į įstaigą Šilutės medikų atgabenta sunkios būklės: jai jau buvo dingusi kalba, paralyžiuotos dešinės kūno pusės galūnės.
Maždaug po dviejų valandų nuo simptomų pradžios į Jūrininkų ligoninę atgabentai pacientei skubiai atlikti tyrimai ir parinktas gydymas.
„Pradžioje ligonei taikyta intraveninė trombolizė – trombą siekta ištirpdyti medikamentais. Šiuo būdu neatkūrus kraujotakos buvo imtasi intervencinio gydymo – mechaninės trombektomijos, kai specialiais prietaisais per aortą keliaujama iki užsikimšusios smegenų arterijos ir ištraukiamas kraujagyslę užkimšęs trombas. Skubos tvarka atlikus šią procedūrą buvo nustatyta, kad užkimšta vidurinioji smegenų arterija. Specialiais prietaisais mechaniniu būdu ištraukę trombą, pastebėjome, kad moters būklė gerėja“, – prisiminė S.Taroza.
Gydytojo neurologo teigimu, medikai ieškojo jauną moterį ištikusio insulto priežasčių, užsiėmė antrine profilaktika, o įstaigos specialistai taikė reabilitacinį gydymą, kad pacientės būklė taptų geresnė.
Kelios dienos po atliktos procedūros pacientė jau galėjo atsisėsti, atsistoti ir neraiškiai kalbėti.
Kad insultas parblokštų tokio jauno amžiaus žmogų – nedažnas atvejis. Dar daugiau mįslių užminė tai, jog praėjus savaitei po insulto šilutiškei prireikė ligoninės angiochirurgų pagalbos – įvyko kojų arterijos trombozė. Aiškinantis trombų susidarymo priežastis buvo pasitelkti ir genetikai, ir ligoninėje dirbantys kraujo ligų gydytojai.

Rūpinasi gausi komanda

Sėkmingai pašalinus kraujo krešulį iš kojos arterijos, moteris buvo perkelta į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, kurio vedėja Nijolė Šostakienė ir jos komanda toliau prižiūrėjo pacientę.
„Ne tik minėtu iš Šilutės atgabentos moters atveju, bet ir visais kitais mes, reabilitologai, ligoniu rūpintis pradedame dar jam esant Neurologijos skyriuje. Kai buvo stabilizuota šilutiškės būklė, mažoji reabilitacijos komanda atliko pirmąją konsultaciją ir parengė reabilitacijos planą. Su paciente pradėjus dirbti kineziterapeutui ir kitiems specialistams, labai greitai pastebėjome teigiamus rezultatus“, – džiaugėsi N.Šostakienė.
Anot jos, pablogėjus moters būklei, aktyvią reabilitaciją trumpam teko atidėti. „Iš kojos arterijos pašalinus trombą, jauna moteris buvo paguldyta į mūsų skyrių, pradėjome intensyvų darbą. Šiandien pacientė savo kasdieninėje veikloje yra visiškai savarankiška: palatoje ir skyriuje gali vaikščioti, pati valgo, sugeba atsakyti į klausimus. Moteriai dar šiek tiek sunku susiorientuoti erdvėje, ją kamuoja padidėjęs jautrumas“, – teigė medikė.
Pasak jos, siekiant pagerinti emocinę ligonės būklę, su moterimi dirba psichoterapeutas. N.Šostakienė teigė, kad pacientė labai džiaugiasi savarankiškai galinti judėti ir jau nori grįžti į namus.

Siekiama išvengti neįgalumo

Sėkmė: ūminio insulto ištikta jauna šilutiškė, tikėtina, galės gyventi visavertį gyvenimą, į kurį grąžinti pasirengusi darni profesionalų komanda, vadovaujama Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos N.Šostakienės.

Sėkmė: ūminio insulto ištikta jauna šilutiškė, tikėtina, galės gyventi visavertį gyvenimą, į kurį grąžinti pasirengusi darni profesionalų komanda, vadovaujama Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos N.Šostakienės.

„Visos reabilitacijos galimybės dar nėra išsemtos, todėl gydymą tęsime ir toliau, kad komplikacijos nebesikartotų“, – teigė pašnekovė. Anot jos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius jau ilgus metus sėkmingai padeda pacientams, patyrusiems insultus.
„Be galo džiaugiamės taikoma gydymo metodika. Matome pacientus, kurie jau pirmajame reabilitacijos etape pradeda judėti, tampa savarankiški. Neretai jiems antras etapas net nėra būtinas. Svarbiausia, kad į namus pacientas grįžta netapęs neįgaliu. Nuo invalidizacijos išgelbėtas žmogus valstybei sutaupo pinigų“, – kalbėjo N.Šostakienė.

Centro debiutas – puikus

Nuo pat Klaipėdos jūrininkų ligoninės atidarymo pradžios veikiantis Neurologijos skyrius gali priimti 30 pacientų. Šio skyriaus vedėjas Robertas Urbutis pasakojo, kad specialistų komandai per ilgus darbo metus teko išgydyti daugybę žmonių, patyrusių galvos smegenų insultą. „Įstaigoje taikomas modernus, visame pasaulyje pripažintas ir statistiškai bei klinikiniais tyrimais patvirtintas efektyviausias gydymo būdas – sisteminė arba intraarterinė trombolizė. Šio gydymo metu medikamentais ištirpdomas smegenų kraujagyslėse atsiradęs ar susidaręs trombas. Dažnai šis metodas būna labai sėkmingas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Pastaruoju metu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kasmet atliekama po 14 tokių procedūrų. Kaip teigė R.Urbutis, jei trombo nepavyksta ištirpdyti medikamentais, galimi alternatyvūs gydymo būdai – kraujo krešulys šalinamas mechaninėmis priemonėmis.
„Ši procedūra vadinama mechanine trombektomija. Jos metu trombą bandoma panaikinti specialiais zondais. 2012 metais, taikant šį modernų metodą, buvo pagelbėta dviem pacientams. 2013-aisiais – dar keturiems“, – kalbėjo Neurologijos skyriaus vedėjas.
Anot jo, per metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydoma maždaug 150 pacientų, patyrusių insultą.
„Įstaigoje, įkūrus Insultų centrą, darbas tapo dar aktyvesnis. Šiemet ligoninėje jau atlikta 12 sisteminių intraveninių trombolizių, o gydytų pacientų skaičius per pusantro mėnesio jau viršijo 50. Insulto centro veikla yra laikoma efektyvi, jei per metus atliekama ne mažiau nei 16 trombolizių ir gydoma ne mažiau nei 200 insultą patyrusių ligonių. Mūsų centro debiutas – sėkmingas. Ir ateityje tikimės gerų rezultatų“, – vylėsi R.Urbutis.

Pavėlavus – komplikacijų rizika

Insulto centro paskirtis, anot skyriaus vedėjo, nėra gydyti absoliučiai visus pacientus, patyrusius insultą. Centre laukiama ligonių, kuriems galima taikyti specifinį gydymą.
Pačiu svarbiausiu atrankos kriterijumi tampa laikas. Sisteminę intraveninę trombolizę galima atlikti praėjus ne mažiau nei 4,5 valandoms nuo simptomų atsiradimo pradžios.
„Šis faktorius labai svarbus, todėl stengiamės paskatinti žmones, pajutus pirmuosius insulto požymius, kuo skubiau kreiptis į medikus. Kuo ilgesnis laiko tarpas praėjęs nuo insulto simptomų pradžios, tuo didesnė trombolizės komplikacijų rizika. Daugelis vaistų turi savo pašalinį poveikį. Ne išimtis ir trombą tirpdantis specialus medikamentas. Jis daliai pacientų gali sukelti kraujavimą į smegenų infarkto zoną“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, specifinis gydymas nėra taikomas ir tais atvejais, jei pacientas neseniai patyrė kraujavimą, jam buvo atlikta didesnės apimties operacija, žmogus serga onkologine liga, kamuoja aukštas ir nekontroliuojamas kraujospūdis, pacientas turi kraujo krešumo sutrikimų ar insulto pradžioje pasireiškė epilepsija.
Insultų centrų tikslas yra taikant modernų specifinį gydymą – trombolizę ar trombektomiją bei reabilitaciją – sumažinti mirtingumą ir invalidizaciją nuo ūminio išeminio insulto. Statistikos duomenys rodo, jog iki pusės taip gydytų pacientų pasveiksta visiškai arba liekamieji neurologiniai simptomai būna labai nežymūs.

Dienraštis „Klaipėda“
Vytauto Liaudanskio nuotr.