Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Insultui galima užkirsti kelią, o laiku suteikus pagalbą – išvengti neįgalumo

Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena. Ją Pasaulinė insulto organizacija pradėjo minėti 2006 m. Lietuvoje ši diena pažymima nuo 2012-ųjų. Jos paskirtis – atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulį insulto paplitimą, kalbėti apie insulto veiksnius ir kaip jo išvengti, šviesti žmones, kad šie gebėtų atpažinti insulto požymius ir nedelsdami veiktų tam, kad būtų sumažintos šios ligos sukeliamos dramatiškos pasekmės bei neįgalimas, kuris yra dažnas insulto palydovas.
Plačiau apie insultą kalbamės su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiuoju neurologijos specialistu Klaipėdos kraštui gydytoju Sauliumi Taroza.

Kas yra insultas ir kodėl apie jį reikia kalbėti?

Insultas pagal dažnumą yra antroji mirties priežastis pasaulyje tarp žmonių, vyresnių nei 60 metų. Nuo insulto miršta daugiau žmonių sudėjus tokias ligas kaip AIDS, tuberkuliozė bei maliarija. Tačiau didžiausia insulto sukeliama našta pacientui ir visuomenei yra sunkus neįgalumas, kuo insultas pirmauja pasaulyje. Remiantis statistika, kas antrą sekundę pasaulyje žmogui įvyksta insultas, kas šešios sekundės kas nors dėl jo miršta. Šiuo metu pasaulyje yra apie 30 milijonų žmonių, patyrusių insultą, kurių didžioji dalis tapo neįgalūs.

Insultas (taip pat žinomas kaip cerebrovaskulinė liga) įvyksta, kai smegenis maitinanti kraujagyslė užsikemša (apie 85 % visų insultų) arba plyšta, tada dalis smegenų nebegauna reikalingų maisto medžiagų bei deguonies, prasideda smegenų mirties procesas. Smegenų audinio apimtis bei lokalizacija sąlygoja insulto sunkumą, kuris gali būti nuo lengvo iki katastrofiško. Kadangi skirtingos smegenų sritys atsakingos už skirtingas funkcijas, specifinis insulto sukeltas efektas priklauso nuo pažeidimo vietos. Net nedidelis insultas kritiškai svarbioje smegenų vietoje gali sukelti nuolatinę ir sunkią negalią (galūnių paralyžių, kalbos, nuotaikos, pažinimo sutrikimus, skausmą ir kt.). Negydant insulto sulig kiekviena minute žūva milijonai smegenų ląstelių. Įvykus insultui dėl kraujagyslės užsikimšimo pagrindinis gydymo tikslas – kuo greičiau atverti kraujagyslės spindį vaistais arba mechaniniu būdu, o išsiliejus kraujui į smegenis pašalinti kraują, sustabdyti kraujavimo šaltinį.

Kokie yra insulto požymiai ir kaip būtų galima sumažinti jo riziką?

Insultą visada reikia įtarti atsiradus tokiems simptomams: staigiai nutirpus vienai veido pusei, rankai arba kojai; staiga sutrikus regai viena arba abiem akimis; staiga atsiradus stipriam galvos skausmui, kokio dar nėra patirta,  sutrikus pusiausvyrai, pasireiškus sunkumui kalbėti ir/ar suprasti kalbą.

Esant minėtiems simptomams svarbu kuo greičiau kviesti greitąją medicininę pagalbą, nes kuo greičiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti arba sumažinti insulto sukeltą negalią arba mirtį.

Svarbu žinoti,  kad insultui galima užkirsti kelią, o jam įvykus ir laiku suteikus pagalbą, sumažinti šios katastrofos pasekmes. Insulto rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, diabetas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, širdies ligos.  Riziką mažina fizinis aktyvumas, nutukimo vengimas, alkoholio vartojimo ribojimas, nerūkymas, mokėjimas atpažinti insulto simptomus.

Kokia žmonių sergamumo insultu situacija Lietuvoje?

Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, mirtingumas dėl insulto yra bent du kartus didesnis. 2012 m. Lietuvoje diagnozuota apie 20 tūkst. insultų, dėl jų apie 3000 žmonių mirė. Šie skaičiai pastaraisiais metais, deja, nemažėja.

Pagrindinė problema yra ta, kad insultai sukelia negalią, su kuria susijusios labai didelės išlaidos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam ligoniui gydyti vidutinės išlaidos yra apie 6000 eurų – gulėjimo ligoninėje, reabilitacijos, slaugos. Taigi tai didelė suma.

Kodėl Lietuvoje situacija tokia prasta?

Panaši situacija ir kitose posovietinėse šalyse – tai rizikos veiksnių paplitimas: padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas, stresas, alkoholio vartojimas. Taip pat Lietuvoje yra daugiau sunkesnių insultų, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Ir dar vienas esminis dalykas – ne visiems be išimties prieinamas šiuolaikinis gydymas (kalbant apie 2010, 2012 metus ir jų duomenis).

Tačiau nuo 2014 m. pradžios Lietuvoje yra įsteigtas insultų klasteris. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, kur tave ištinka insultas – ar sostinėje, ar Lietuvos kaime, tu turi galimybę gauti tokią pat pagalbą, ko nebuvo iki šiol. Jei ištinka žmogų insultas, tuoj pat kviečiama greitoji pagalba, ir jis vežamas į artimiausią insulto klasterį. Vilniuje yra tokie du, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje – po vieną. Čia pagalbą galima suteikti per pirmąsias valandas. Dažniausiai insulto priežastis būna užsikimšusi kraujagyslė – taigi pašalinti užsikimšimą, o išsiliejus kraujui į smegenis – atlikti operaciją. Tikėtina, kad dabar mirčių ir negalios dėl insulto skaičiai turėtų mažėti. Lietuvoje taip pat įkurtas ir širdies klasteris, kuriamas traumų klasteris. Kaip minėjau, kad nebūtų diferenciacijos priklausomai nuo gyvenamosios vietos. O kalbant apie insulto gydymą, jis labai jautrus laikui. Kuo greičiau suteikiam pagalba, tuo geresni rezultatai. Taip pat gydymas insulto centre yra kur kas veiksmingesnis. Nes čia yra ir aukštesnė personalo kvalifikacija, ir geresnė pacientų priežiūra, ir kokybiškesnis gydymas.

Pagrindinė iniciatyva įkurti insulto klasterius buvo gydytojų, bet tai įgyvendinti labai padėjo politinis palaikymas. Kai V. Andriukaitis buvo sveikatos apsaugos ministras, buvo labai daug pasistūmėta šioje srityje.

Nuo ko dar priklauso pasekmių sunkumas patyrus insultą?

Čia esama labai daug veiksnių. Pirmiausia priklauso nuo to, kuri kraujagyslė užsikimšo, kokio dydžio kraujagyslė, kokia aplinkinė kraujotaka, taip pat nuo to, kokia smegenų dalis negauna kraujo. Pasitaiko, kad žmonės, net nežino, jog patyrė insultą. Kartais insultas pasireiškia labai subjektyviais dalykais – pavyzdžiui, atminties pablogėjimu, organizuotumo sumažėjimu. Tai labai priklauso ir nuo gretutinių ligų, taip pat nuo amžiaus. Kuo ligonis jaunesnis, tuo geresnė gijimo prognozė – yra daugiau potencialo, kad likusios nepažeistos smegenų dalys perims tą smegenų funkciją, kuri yra prarasta.

Ar įmanoma numatyti, jog artėja insultas, kaip nors tai pajusti iš anksto?

Deja, viskas prasideda staiga. Atsiranda minėti požymiai – sutrinka kalba, nutirpsta viena pusė, žmogus nusilpsta ir pan. Taip pat insultas gali ištikti ir miegant.

Tačiau apie gresiantį rimtą insultą gali pranešti mikroinsultas. Tai kraujotakos sutrikimas, kuris praėjo ir smegenys nežuvo. Tačiau mikroinsultas – tai signalas, kad gali įvykti insultas, o didžiausia jo rizika – tai pirmosios dienos po mirkoinsulto. O jo požymiai lygiai tokie patys, kaip ir insulto. Tik tiek, kad pusės kūno nutirpimas, nusilpimas trunka trumpai 10-20 minučių.

Maždaug kokio skaičiaus pacientų, kuriems reikalingas specifinis gydymas patyrus insultą, sulaukiate šiandien?

Kalbant apie Vakarų Lietuvą, 2012–2013 metais pacientų, kuriems reikalingas specifinis gydymas atkemšant kraujagyslę, būdavo tik sporadiniai atvejai. Per metus – apie 20. O štai šiemet iki spalio pradžios tokių atvejų buvo apie 100. Tai reiškia, kad sistema funkcionuoja, ir pacientai atvyksta ten, kur jie gaus tinkamiausią pagalbą.

Insultas gali ištikti ne tik vyresnius, bet ir jaunus žmones?

Taip, insultas nesirenka pagal amžių. Žinoma, kur kas dažniau jis patiriamas vyresniame amžiuje, tačiau insulto požymiai tokie patys.

Ar aplinkiniai nesunkiai gali pastebėti, suvokti, kad žmogų ištiko insultas?

Taip, tai matyti. Jei įeitumėte į Google fast klausimyną, pamatytumėte nuotraukų, kaip atrodo insulto ištiktas žmogus. Kol kas dar nėra lietuviškos to versijos, bet anglakalbėse šalyse toks klausimynas egzistuoja.

Šiemet Pasaulinės insulto dienos tema – insultas ir moterys. Pakomentuokite plačiau.

Kiekvienais metais Pasaulinei insulto dienai skiriama tam tikra tema, o šiemet Pasaulinė insulto organizaciją didesnį dėmesį atkreipė į moteris, nes moterims insultas įvyksta kiek dažniau nei vyrams, bent jau viso pasaulio mastu. Insultą patiria maždaug viena iš penkių moterų ir vienas vyras iš šešių. Tačiau tai susiję ir su konkrečia šalimi. Insultas dažnesnis Rytų šalyse – Kinijoje, Indijoje, taip pat ir Pietų Amerikoje. Tačiau išties insulto rizika moterims yra šiek tiek didesnė nei vyrams. Kadangi moterys visame pasaulyje gyvena ilgiau nei vyrai, o pats amžius jau yra vienas rizikos veiksnių. Be to, su amžiumi atsiranda ir daugiau įvairių gretutinių ligų, kurie didina insulto riziką – padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, su amžiumi didėja ir cholesterolio kiekis kraujyje.

Kalbant apie moteris, lyčiai specifiniai veiksniai priklauso nuo hormonų. Laikotarpiai, kuriais didesnė insulto rizika moterims, yra nėštumas, ypač, kai jo metu padidėja kraujospūdis, taip pat pirmosios dienos po gimdymo – kai, pasikeitus hormoninei situacijai, atsiranda polinkis į trombų formavimąsi. Taip pat – menopauzės laikotarpis yra kritinis, taip pat moterims, kurios vartoja hormoninius kontraceptikus – tiek gydomaisiais tikslais, tiek saugantis nuo nėštumo. Kalbant apie kontraceptikus, patys naujausieji insulto rizikos tarsi nedidina, tačiau jei tuo pat metu yra sergama migrena su aura arba rūkoma, tada insulto rizika padidėja.

Užsiminėte apie migreną. Kiek teko domėtis, būtent migreną kur kas dažniau patiria moterys nei vyrai, be to, pati migrena esą taip pat gali būti insulto rizikos veiksnys. Pakomentuokite.

Migrena yra vienas iš dažniausių vadinamųjų priminių galvos skausmų. Esant šiems skausmams šiuolaikiniais tyrimais nenustatoma jokių pakitimų smegenyse. Antriniai skausmai yra kylantys dėl smegenų auglio, insulto ar smegenų uždegimo ir pan. Tai galima diagnozuoti tyrimais. Dažniausi pirminiai galvos skausmai yra įtampos pobūdžio, po to pagal dažnumą eina migrena. Iš tiesų daugiau moterų nei vyrų kenčia nuo šio negalavimo. 80 procentų jų patiria migreną be auros, o likusios su aura (kai prieš migrenos priepuolį akyse matomi „žaibai“ arba užtemsta vienos akies regėjimas, nutirpsta viena kūno pusė) Taigi, migrena su aura šiek tiek didina insulto riziką, o ypač ta rizika padidėja, kai dar rūkoma bei vartojama hormoninė kontracepcija.

Kas yra migrena apskritai, kas jos metu vyksta?

Iš tiesų nėra aišku, kas tuo metu darosi, ieškoma to mechanizmo. Greičiausiai esama genetinio komponento – daug reikšmės turi paveldėjimas. Tų, kurie serga migrena, nervų sistema yra jautresnė, o tas jautrumas šiuo atveju pasireiškia būtent galvos skausmu. Migreną dažniausiai provokuoja pervargimas, nemiga, alkoholis, tam tikri maisto produktai. Sunku pasakyti, kas ją lemia, bet galvoje esantis trišakis nervas migrenos priepuolio metu suaktyvėja ir sukelia kraujagyslės sienelės uždegimą. Ir kol šis uždegimas nenuslopsta, tol skausmas nepraeina.

Ar sergant migrena be auros taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją? O gal tai visiškai nepavojinga ir neverta į tai kreipti didelio dėmesio?

Jei skausmas yra vidutinis arba didelis, jį dar labiau stiprina kasdienė veikla. Žmogus dažniausiai tampa nedarbingas. Reikia slopinti skausmą. Jei priepuoliai retesni, pakanka tik slopinti skausmą, jei dažnesni, užsitęsę, labai varginantys, rekomenduojamas profilaktinis gydymas. Bet šiaip gydytojo konsultacija reikalinga, nes migreniniai skausmai blogina gyvenimo kokybę, o užsitęsusi migrena su aura gali pereiti į migreninį smegenų infarktą, migreninį insultą. Tačiau tokie atvejai labai reti. Bet jei aura užsitęsė daugiau nei valandą, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu nutirpsta viena kūno pusė. Taip pat migrena gali būti ir simptominė – tai yra smegenyse gali būti koks nors darinys, kuris sukelia migreninius skausmus, taigi, sergant migrena vis tiek reikėtų bent kartą apsilankyti pas neurologą, kuris nuspręstų, ar nėra reikalingi tam tikri tyrimai.
Bernardinai.lt