Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Judėjimas – kelias į sveiką širdį

VYT_2003

Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai dar kartą įveikė kelią, vedantį sveikatos link. Sekmadienį jie sėdo ant dviračių ir pervažiavo visą uostamiestį. Kiekvienais metais tokia akcija medikai nori paskatinti žmones pasirūpinti savo širdimi.

Žygis tapo tradicija

Pasaulinę širdies dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai pažymi aktyviai – mindami dviračių pedalus. Tokiu būdu jie siekia atkreipti dėmesį į širdies ligų prevenciją. Šiais metais, bandydami pabudinti visuomenę ir priminti rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, bei skatindami sveiką gyvenseną, medicinos įstaigos bendruomenė ir vėl surengė tradicinį žygį dviračiais.

Pasaulinės širdies dienos proga tokią akciją medikai organizuoja jau devintą kartą. Pirmųjų metu būdavo įveikiami nedideli atstumai, vėliau jie ilgėjo, o pastaraisiais metais medikų kolona keliauja nuo Klaipėdos jūrininkų ligoninės iki pietinėje miesto dalyje esančio prekybos centro. Pervažiuodami išilgai visą miestą jie įveikia 15 km atstumą.

Prie akcijos kiekvienais metais prisijungia ne tik ligoninės medikai, jų artimieji, bet ir pacientai, jų šeimos nariai, kai kurių uostamiesčio gimnazijų auklėtiniai. Kaskart vieningai pedalus mina kelių dešimčių žmonių būrys.

Pasiglemžia vis jaunesnius

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga pasakojo, kad šios akcijos tikslas – paskatinti žmones nelikti abejingiems savo širdžiai.

„Savo pavyzdžiu norime klaipėdiečius užkrėsti judėjimo virusu, taip pat norime priminti apie širdies ligas ir jų profilaktiką. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta per 50 proc. visų mirčių“, – tvirtino J.Sąlyga.

Kaip teigė ligoninės direktorius, kasmet nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta 23 tūkst. žmonių, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

„Skaičiai tikrai nemaži. Kaip ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje tai yra itin opi sveikatos problema. Be to, pastebima, kad sergančiųjų širdies ligomis amžius jaunėja. Šis faktas medikams kelia nerimą. Dėl šios priežasties labai svarbu kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą, skatinti fizinį aktyvumą“, – įsitikinęs J.Sąlyga.

Suteikia profesionalią pagalbą

Vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kasmet gydoma per 4 tūkst. širdies ligomis sergančių pacientų. Kardiologinę pagalbą Vakarų Lietuvos gyventojams teikia 29 gydytojai kardiologai.

„Ligoninėje yra visos sąlygos, jog ligos būtų diagnozuojamos laiku, o gydymas pradėtas kaip įmanoma anksčiau. Įstaigoje turime visą reikiamą modernią diagnostikos ir gydymo įrangą, būtiną suteikti kvalifikuotą pagalbą. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kardiologinė pagalba teikiama nuo įstaigos atidarymo dienos – daugiau nei 20 metų“, – kalbėjo direktorius.

Švietimas – dar vaikystėje

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Lietuvos hipertenzijos specialistų lygos prezidentė dr. Sigutė Norkienė pabrėžė, širdies ligų prevencijai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.

„Skatinimas imtis priemonių, kurios užkirstų kelią susirgimams, turėtų įgauti didesnį mastą. Dabar žmonės į medikus kreipiasi jau susirgę. Tačiau kovą su širdies ligomis reikėtų pradėti dar darželyje ar mokykloje. Mažus vaikus būtina supažindinti su sveikos mitybos principais, kad ateityje jie neturėtų bėdų dėl antsvorio. Mažieji turėtų būti atskirti ir nuo rūkančiųjų. Riebus maistas, per didelis cukraus ar druskos vartojimas, cigaretės, alkoholis taip pat kelia didelį pavojų“, – pabrėžė patyrusi kardiologė.

Tačiau, kaip teigė S.Norkienė, didžiausias žmogaus priešas yra nejudra. Anot jos, judėti yra būtina. Nuolatinis fizinis aktyvumas yra viena geriausių prevencinių priemonių, norintiems išvengti širdies ligų.

Sportas – būtinas

„Judėti nieko nekainuoja. Mes negalime pakeisti genetikos ar paveldimumo, tačiau tikrai turime galimybę užkirsti kelią ankstyviems susirgimams“, – sakė S.Norkienė.

Pašnekovės teigimu, judėjimas turi tapti gyvenimo būdu ir įpročiu. Medikė priminė, jog turbūt labiausiai rekomenduojama ir žmogaus sveikatai itin naudinga minti dviratį. Per savaitę patariama nuvažiuoti apie 50–70 kilometrų.

Vaikščioti su lazdomis šiaurietišku būdu patariama 3–4 kartus per savaitę. Labai rekomenduojamas ir plaukimas. Mėgstantiesiems sporto salę, patariama 35–45 minutes atlikti jėgos pratimus.

„Kalbant apie mitybą, taisyklės yra paprastos. Žmonės turėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių, sumažinti suvartojamą cukraus ir druskos kiekį, saldumynus keisti saldžiais vaisiais. Didelę įtaką susirgti širdies ligomis lemia ir stresas. Kai daug dirbame, patiriame įtampą, pradedame valgyti bet ką, piktnaudžiaujame cigaretėmis ir alkoholiu. Visa tai veda prie ligų atsiradimo“, – tikino medikė.

Signalizuoja ir nuovargis

Potencialūs pacientai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra tie, kuriuos nuolat vargina padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, dažni stresai, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Fizinį darbą keičia sėdimas, įprastą bendravimą – virtualus, o judėjimą – pasyvus poilsis.

Pasak jos, pirmieji požymiai, signalizuojantys, kad būtina apsilankyti ligoninėje ir pasikonsultuoti su kardiologu, yra nuovargis.

„Žmogus sako: aš greitai pavargstu, mano nuotaika prasta, aplink viskas blogai, vakarais pradeda mausti širdį, jaučiu permušimus. Greičiausiai tokiam asmeniui pradeda „šokinėti“ spaudimas“, – kalbėjo Širdies aritmijų skyriaus vedėja.

Kaip teigė medikė, dažnai žmogui, besiskundžiančiam aukštu kraujo spaudimu, tereikia sureguliuoti mitybą ar numesti svorio, kad savijauta pagerėtų ir nereikėtų saujomis ryti vaistų.

„Mes nieko nedarome – tik verkiame. O visuomenę reikia išjudinti. Kiekvienas labai paprastomis priemonėmis gali padėti sau ir aplinkiniams“, – tikino S.Norkienė.

 

Dienraštis „Klaipėda“