Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Kardiochirurgija uostamiestyje pasiekė brandą

IMG_3990

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas su savo mokytoju prof. Vytautu Sirvydžiu.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje paminėta solidi sukaktis – prabėgo lygiai 20 metų, kai įstaigoje buvo atlikta pirmoji širdies operacija. Tai uostamiestyje ir visoje Vakarų Lietuvoje buvo naujo, kokybiško širdies ligų gydymo proveržis. Per kelis dešimtmečius pasiekti rezultatai – įspūdingi. Klaipėdoje kardiochirurgija savo profesionalumu neatsilieka nuo Vilniaus ir Kauno.

Įveikė daug išbadymų

Reikšminga sukaktis Klaipėdos jūrininkų ligoninė buvo paminėta konferencija, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, profesoriai Vytautas Sirvydis, Rimantas Benetis, dr. Virgilijus Tarutis, kiti šalies kardiochirurgijos klinikų medikai bei klaipėdiečiai profesionalai, pristatę širdies chirurgijos Vakarų Lietuvoje patirtį bei pasiekimus.

Idėja įkurti uostamiestyje kardiochirurgijos skyrių prieš daugiau nei 20 metų kilo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui dr. Jonui Sąlygai. Ligoninės vadovas prisiminė, kad, norint įgyvendinti svarbų ir ambicingą sumanymą, teko įveikti ne vieną išbandymą: įrodyti kardiochirurgijos paslaugų būtinumą, rasti reikiamų finansų, aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Klaipėda, lyginant Lietuvos atstumus, buvo labiausiai nutolusi nuo Kauno ir Vilniaus širdies gydymo centrų. Kelionėse į juos buvo prarandama daug paciento gyvybei brangaus laiko. Dar blogiau – kelionėse buvo prarandamas ne tik laikas, bet ir gyvybės. Ėmiausi veiksmų, kad naujai kuriamoje ligoninėje atsirastų Širdies chirurgijos skyrius“, – pasakojo J.Sąlyga.

Padėjo kardiochirurgijos patriarchai

Pasak jo, situacija šalyje buvo sudėtinga – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, viskam trūko lėšų, o Klaipėdoje buvo norima kurti vieną brangiausių medicinos profilių.

„Mane šiame kelyje palaikė ir rėmė profesoriai Algimantas Marcinkevičius ir Vytautas Sirvydis. Profesionalams taip pat seniai kirbėjo mintis, kad šaliai reikia dar vieno – trečio – kardiochirurgijos centro“, – prisiminė J.Sąlyga.

V.Sirvydis padėjo suburti gydytojų, slaugytojų komandą, kuri nepabūgo palikti sostinę ir atvykti į Klaipėdą pradėti viską nuo pradžių. Didžioji dalis šios komandos iki šiol dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

1994 metų gegužės 30 dieną vadovaujant profesoriui V.Sirvydžiui Klaipėdoje buvo atlikta pirmoji širdies operacija – vyrui buvo protezuotas aortos vožtuvas. Nuo tos dienos trys iš Vilniaus į Klaipėdą gyventi persikėlę kardiochirurgai pradėjo operuoti vienoje operacinėje, ir tai ne kasdien.

Rezultatai – puikūs

V.P.Andriukaičio atmintyje puikiai išlikę daugelis tuometinių istorinių detalių ir faktų. Pasak jo, tai, kad uostamiestyje buvo pradėtos teikti kardiochirurgijos paslaugos, primena pasaką, kai iš kirvio išverdama košė.

„Įsivaizduokite, jog tada ligoninės pastatas buvo tuščias. Stingant lėšų, valdžios atstovai net siūlė užmūryti langus. Padėtis buvo dramatiška. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas buvo atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje – viena vertus šalies biudžete labai trūko pinigų, kita vertus, ministras jautė didelį spaudimą iš profesorių A.Marcinkevičiaus ir V.Sirvydžio“, – sakė V.P.Andriukaitis.

Anot jo, kardiochirurgijos atsiradimui uostamiestyje įtakos turėjo į vieną krūvą susidėjusios palankios aplinkybės.

„Iš Klaipėdos į Vilnių su drąsia idėja atvyko jaunas vyriausiasis gydytojas, o iš Vilniaus į Klaipėdą dirbti atvyko drąsių žmonių kolektyvas, pasižymėjęs jaunyste, veržlumu. Šie specialistai lyg ledlaužis kardiochirurgiją stūmė į priekį. Per kelis dešimtmečius pasiekti rezultatai yra džiuginantys – širdies ligų gydymas uostamiestyje stabilizavosi, čia teikiamos visos reikiamos aukščiausio lygio paslaugos“, – pažymėjo ministras.

Ministras padėkos raštais apdovanojo medikus, kurie padėjo pamatus kardiochirurgijai uostamiestyje. Šie specialistai įstaigoje dirba ir dabar.

Buvo pasveikintas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas, kardiochirurgai Gintautas Stankevičius ir Rimantas Lenkaitis, medicinos seserys Rima Šiaučiukėnė, perfuzininkė Vita Tarulytė.

Dirba produktyviau

Į šventinę konferenciją atvykęs profesorius V.Sirvydis pabrėžė, kad kolegos kardiochirurgai uostamiestyje dirba itin produktyviai.

„Klaipėdoje ši medicinos sritis, kuri gelbsti gyventojų gyvybes, yra be galo reikalinga. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje Kardiochirurgijos skyriaus veikla organizuojama puikiai – čia pasiekiami aukšti rezultatai. Skyriaus vedėjas G.Kundrotas dirba taikydamas savo metodus ir principus. Palyginę skaičius, matome, kad nors Jūrininkų ligoninėje operuoja mažiau chirurgų, santykinai operacijų atliekama daugiau nei Vilniuje ar Kaune“, – tikino profesorius.

Pasak jo, širdies ligos šiuo metu pasaulyje yra labai paplitusios – net 50 proc. mirčių priežastis yra būtent šios ligos.

„Todėl, kardiochirurgija yra būtina ten, kur yra žmogus. Džiugu, kad anuomet J.Sąlyga turėjo puikią idėją – širdies ligų gydymą pradėti organizuoti Klaipėdoje. Puiku, jog ieškodamas pagalbos jis kreipėsi į mus. Išsiųsdami kardiochirurgų brigadą į uostamiestį galėjome prisidėti prie pradžių pradžios. Tai laikau geru nuveiktu darbu“, – sakė V.Sirvydis.

Operacijų skaičius stabilizavosi

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas teigė, kad uostamiestyje gydant širdies ligas pasiekti rezultatai – didelis kardiochirurgijos patriarchų – A.Marcinkevičiaus ir V.Sirvydžio nuopelnas.

„Esame jų mokiniai. Profesoriai gūdžiu sovietmečiu vaikščiojo nešienautomis pievomis ir praskynė takus kardiochirurgijai. Todėl atvykę į Klaipėdą jau dirbome, žinodami operacijų metodikas, buvome susipažinę su diagnostika, komplikacijomis. Aplenkti šiuos specialistus būtų neįmanoma. Profesorių nuopelnai – neįtikėtini. Įvairias širdies operacijas Lietuvoje jie atlikdavo dar nepraėjus dešimtmečiui po to, kai jos pirmą kartą būdavo padaromos pasaulyje“, – sakė G.Kundrotas.

Šiandien Klaipėdoje dirba penki širdies chirurgai, kurie kasdien operuoja dviejose operacinėse. Operacijų skaičius išaugo nuo 113 atliktų 1995 metais, iki 551 padarytos 2013-aisiais.

Per pastaruosius trejetą metų operacijų skaičius stabilizavosi, o tai reiškia, kad širdies chirurgų darbo apimtis visiškai atitinka poreikį ir kiekybinė skyriaus plėtra jau pasiekta.

„Ko gero, galima pasakyti, kad atlikti daugiau operacijų nebėra poreikio. Galų gale, nesame sportininkai, kurie siekia kažką aplenkti. Mūsų tikslas – pagalba žmogui. Jei skyriuje planine tvarka pacientas išoperuojamas per porą savaičių, skubos tvarka nedelsiant – bet kuriuo paros metu, manau, kad didžiosios kovos šioje vietoje jau yra praeityje“, – sakė G.Kundrotas.

Kaip teigė skyriaus vedėjas, dabar galima galvoti tik apie dar geresnę paslaugų kokybę, mirštamumo ir komplikacijų mažinimą, naujų metodikų įdiegimą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriuje padaroma 20 procentų visų šalyje atliekamų širdies operacijų. Uostamiestyje neoperuojamos tik vaikų širdys ir neatliekamos transplantacijos. Visa kita širdies chirurgija čia yra, o gydytojai savo profesionalumu nenusileidžia kolegoms iš Vilniaus ar Kauno.

„Klaipėda“