Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai širdį priverčia plakti tinkamu ritmu

 

 

IMG_2049  IMG_2094

Ko gero daugeliui širdis pirmiausia asocijuojasi su meile. Tačiau kardiologai dėl šio jai priskiriamo vaidmens tik šypsosi. Maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris organas, varinėjantis kraują, jiems labiau panašus į darbinį arklį, kuris, deja, ne visada pakelia jam tenkantį krūvį. Visuomenei senstant ir gyvenant beprotišku tempu, širdžiai vis dažniau prireikia aukščiausio lygio specializuotos pagalbos. Tokią gali užtikrinti Klaipėdos jūrininkų ligoninėje prieš dešimtmetį įkurto Širdies aritmijų skyriaus medikai.

Kol sveika – neskauda
„Ramybės būsenos suaugusio žmogaus širdis susitraukia 70–80 kartų per minutę ir perpumpuoja maždaug 5 litrus kraujo. Energingai judant, per tą patį laiką širdis gali perpumpuoti iki 30 litrų kraujo. Per parą ji susitraukia apie 100 tūkstančių kartų ir perpumpuoja nuo 13 iki 28 tūkst. litrų kraujo. Įsivaizduojate, koks tai milžiniškas darbas?“ – pagrindinio žmogaus organizmo variklio galimybes primena didžiulę patirtį sukaupę Širdies aritmijų skyriaus gydytojai.
Anot jų, širdis reaguoja į žmogaus jausmus ir viskam vadovauja. Šis organas turi gerą savireguliaciją ir prisitaiko prie žmogaus poreikių. Kol širdis sveika, žmogus nejaučia ją turįs, bet kai ji suserga, kyla daugybė sveikatos problemų.
„Dažnai kyla klausimas, kodėl nusilpsta žmogaus širdis ir pasireiškia širdies ritmo sutrikimai. Kad atliktų darbą, ji susitraukinėja tam tikru dažniu. Miegant rečiau, judant – dažniau. O sutrikęs ritmas dažnai tampa ne tik blogos žmogaus savijautos, bet ir staigios mirties priežastimi“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja doc. dr. Sigute Norkienė. Jai pritaria ir koja kojon žengianti gydytojų komanda: Birutė Štulaitė, Liudmila Kaštanova, Aušrius Poviliūnas, Irena Raščiuvienė, skyriaus vyr.slaugytoja Lolita Baršienė.
Kardiologų teigimu, širdies ritmo sutrikimus gali sukelti daug priežasčių: paveldimumas, įgimti dalykai, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir ydos, skydliaukės ligos, nuovargis bei stresas. Žmonės nelinkę rūpintis širdimi, kol ji sveika.

Pacientų srautai augo
Prieš daugiau nei dešimtmetį Jūrininkų ligoninėje įkurtame Širdies aritmijų skyriuje gydomi ligoniai, sergantys širdies ritmo ir laidumo sutrikimais. Daugiausia žmonių čia gydoma dėl prieširdžių virpėjimo.
„Pagal statistiką, prieširdžių virpėjimas – pati dažniausia aritmija. Šį sutrikimą patiria maždaug 3 proc. pasaulio gyventojų. O vyresnių nei 80 metų žmonių grupėje šis procentas tris kartus didesnis. Manoma, kad ateityje šios ligos atvejų dar daugės“, – sako S.Norkienė.
Kasmet daugėjant kardiologinių ligonių Jūrininkų ligoninėje buvo priimtas toliaregiškas sprendimas – įkurti specializuotą širdies ritmo sutrikimo gydymo skyrių.
„Tiesa, prieš kuriant šį skyrių, jau veikė du kardiologijos skyriai, bet pacientų srautai augo ir neturėjome kitos išeities. Reikėjo šiek tiek specializuotis“, – prisiminė skyriaus vedėja.
Per beveik vienuolika veiklos metų vieninteliame Vakarų Lietuvoje Širdies ritmo sutrikimų skyriuje teikiama pagalba jau seniai pasiekė didžiųjų šalies klinikų galimybes.
Čia atliekama ir radiodažnuminė abliacija (RDA) – procedūra, kai į širdį įvedus specialų laidą su elektrodu surandama vieta, dėl kurios sutrinka ritmas. Ji yra sunaikinama.
„Dažnai aukštuoju pilotažu vadinama procedūra labai sudėtinga. Tokios atliekamos tik Vilniuje, Kaune ir pas mus. Turime tris profesionalus: prof. Algimantą Kirkutį,  Aušrių Poviliūną, kuris dažniausia ir atlieka šias operacijas, bei maždaug prieš pusmetį atėjusį jauną energingą kardiologą Joną Jarašūną. Mokytis elektrofioziologijos – sunkus darbas. Procedūros metu pacientui reikia sukelti prieširdžių plazdėjimą ir prideginti ydingą širdies pluoštą. Vienam pacientui šio taško tenka ieškoti ilgai, kitam – trumpiau. Bet rasti tašką, dar ne viskas. Jei prideginsi per mažai, širdies ritmo sutrikimai gali pasikartoti, jei per daug – gali prireikti ir elektrokardiostimuliatoriaus (EKS)“, – darbo specifika dalinasi S.Norkienė.
Kai sutrikimai kartojasi dažnai, ritmas ir ligonio savijauta negerėja nei nuo vaistų, nei nuo elektros šoko, nelieka kitos išeities, kaip implantuoti širdies EKS. Per metus Jūrininkų ligoninė implantuoja daugiau nei pusę tūkstančio stimuliatorių.
„Mūsų visuomenė sensta, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl kasmet įvairių ritmą atkuriančių procedūrų prireikia vis didesniam pacientų skaičiui. Per mėnesį skyriuje kardiologinės pagalbos sulaukia apie 150–180 pacientų, per metus – apie du tūkstančiai“, – pasakoja S.Norkienė.
Bene rečiausiai pacientams taikoma skilvelinius ritmo sutrikimus išsprendžianti procedūra – kardioverterio implantavimas.
Intensyvios terapijos skyriuje, kuris tampriai bendradarbiauja su Širdies aritmijų skyriumi pacientams atliekama elektros impulso terapija. Per dieną vadinamasis elektros šokas taikomas mažiausiai dviem pacientams.

Glaudžiai bendradarbiauja
Skyriaus medikus džiugina glaudus bendradarbiavimas su Vakarų Lietuvos medikais. „Beveik kasdien sulaukiame skambučių iš Telšių, Skuodo, Plungės, Mažeikių, Kretingos, Tauragės kitų rajonų ligoninių. Kolegos prašo patarimų, nori pasikonsultuoti dėl sudėtingesnių atvejų. Visada stengiamės kiek galėdami padėti. Būna, jog jie pacientų elektrokardiogramas atsiunčia faksu, o mes telefonu konsultuojame dėl kilusių neaiškumų“, – sako doc. dr. S.Norkienė.
Smalsu, kaip ligoninė sprendžia eilių klausimą? Kiek pacientui, tarkim, reikia laukti, jei išbandžius visas galimybes, vis dėlto prireikia širdies EKS?
„Planinis patekimas į Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyrių nėra sudėtingas. O širdies EKS implantavimo pacientui tenka laukti apie dvi savaites. Po jo implantavimo ligonis skyriuje yra stebimas porą dienų, po to laukia dvylikos dienų reabilitacija“, – tvarką paaiškino kardiologai.

Mini interviu
Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei itin daugėja sergančiųjų širdies ritmo sutrikimais. Aritmijos simptomus – nereikalingus arba praleistus širdies dūžius, per greitą ar per lėtą širdies plakimą, plazdėjimą ar virpėjimą krūtinėje – kasmet patiria vis daugiau žmonių. Apie tai kalbamės su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja doc. dr. Sigute Norkiene.

– Dėl ko dažniausiai kenčia širdis?
– Nuolatinis bėgimas, skubėjimas, pašėlęs gyvenimo tempas, stresai, nesirūpinimas sveikata rimtai susargdina ne vieną. Dėl tokio gyvenimo būdo dažniausiai kenčia mūsų širdis. Širdies ir kraujagyslių ligos pagal sergamumą ir mirtingumą įsitvirtinusios pirmoje vietoje. Manančius, kad širdies ritmo sutrikimai menkniekis, turiu nuvilti. Jie neprasideda šiaip sau. Dažniausiai būna kitų ligų pasekmė, o tas priežastis ne taip paprasta atrasti. Kartais dirbame detektyvais. Turiu vieną pacientą, dainininką, kuris po kiekvieno koncerto griūdavo be sąmonės. Kelerius metus jį gydė nuo epilepsijos, bet kai pateko pas mus, paaiškėjo, kad vyrui reikėjo elektrokardiostimuliatoriaus.

– Bet negi atlikus elektrokardiogramą neįmanoma pamatyti, kad žmogui streikuoja širdis?
– Ne visada. Kalbant apie ritmo sutrikimus, reikia sukelti tokias situacijas ir užfiksuoti tą virpėjimą ar plazdėjimą. Be to, širdies virpėjimo ir plazdėjimo gydymas skiriasi ir tiksliai jį diagnozuoti šeimos gydytojams nelengva. Bet grįžtant prie elektrokardiogramos: gana dažnai pasitaiko tokių atvejų, kad ateina žmogus tirtis, o visi rezultatai geri. Bet pacientas teigia, kad jaučiasi blogai. Norint tiksliai nustatyti, kodėl širdis, tarkim, virpa, reikia pagauti momentą. Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą, Širdies aritmijų skyriaus pacientams yra atliekama Holterio stebėsena – 24 valandas stebimas širdies ritmas. Taip pat galima stebėti ir arterinio kraujospūdžio pokyčius per 24 valandas, atlikti širdies echoskopiją, velorgometriją, koronografiją. Šios procedūros skyriuje – rutininės.

– Nors kalbamės tik maždaug dešimt minučių, bet jūsų telefonas netyla. Taip kasdien ar čia tik šiandien?
– Kasdien. Žinote, kas įdomiausia, kad skambina žmonės iš viso Vakarų regiono ir sako: „Pamenate, prieš trejus metus konsultavote, dabar man vėl trinka ritmas ar galiu šiandien atvažiuoti?“. Nelabai ir klauso, kad pas mane už durų laukia dar dvidešimt pacientų. Kodėl taip visi veržiasi pas mus? Nenoriu nieko įžeisti, bet, matyt, todėl, kad išties gerai dirbame: pradedant skyriaus gydytojais, puikiomis slaugytojomis, nuoširdžiomis jų padėjėjomis, visu skyriaus personalu.

– Kadangi pati užsiminėte, jog kartais pacientai nelabai atkreipia dėmesį į širdies ritmo sutrikimus, kuo tai gali baigtis?
– Širdies ritmo sutrikimus sukelia nekontroliuojama arterinė hipertenzija, skydliaukės patologija, infarktas ar kitos ligos. Pastaruoju metu tenka stebėti daug jaunų vyrų ir moterų, kuriems prieširdžių virpėjimus sukelia skydliaukės funkcijų sutrikimai. Negydomas aukštas kraujospūdis taip pat yra labai dažna širdies aritmijų priežastis. Širdies ritmas gali sutrikti ir dėl paprastų priežasčių, pavyzdžiui, jei žmogus patiria daug streso, daug dirba, nemiega, geria daug kavos, rūko.

– Ar sutrikus širdies ritmui visiems pacientams prireikia elektrokardiostimuliatoriaus?
– Normali širdis turi ritmo vadovą – sinusinį mazgą, kuris nustato, kokiu dažniu širdis turi dirbti žmogui miegant, bėgant, jaudinantis ar sėdint. Tuomet širdis plaka tiek, kiek reikia organizmui. Impulsas, atsiradęs šiame sinusiniame mazge, plinta prieširdžiais, pereina per atrioventrikulinį mazgą, iš to mazgo jis plinta į skilvelius ir skilveliai susitraukia. Tad viena problema gali būti ritmo vadovo – jeigu jis sugenda, o kita problema – kai atrioventrikulinis mazgas ar skilvelių laidžioji sistema nepraleidžia impulso. Štai tokias ligas mes ir gydome aparatais – elektrokardiostimuliatoriais. Ne kiekvienam pacientui elektrokardiostimuliatoriaus prireikia iš karto. Pradžioje situaciją galima koreguoti ir vaistais.

– Niekada nesigailėjote pasirinkusi tokią profesiją?
– Niekas gi varu nevarė. Kaip klinicistė dirbu trisdešimt metų. Pirmuosius dešimt – visuomet galvodavau, bijodavau, ar viską gerai padariau, ar nieko nepamiršau ir vis jausdavausi kalta. Po dvidešimties darbo metų – jau nieko nebebijojau, jaučiausi viską padariusi. Dabar, praėjus trims dešimtmečiams, sakau, kad jau geriau nieko nebegaliu padaryti. Kartais kolegos, kai sudėtingesnis atvejis, klausia: „Iš kur tu žinai?“ Nežinau, iš kur žinau, viskas ateina su klinikine patirtimi. Tiesa, dabar ir pačių gydytojų požiūris į darbą pasikeitė: mes su kolegomis vieni kitiems juokaudami primename: neužmirškime ne tik dirbti, bet ir gyventi.

– O ar pacientai pasikeitė?
– Kaip čia tiksliau atsakyti… Daugeliui atrodo, kad gydytojas turi viską žinoti, ir koks pavadinimas jo geriamų geltonų tablečių, ir kodėl jo ritmas pirmą kartą sutriko prieš trejus metus, nors tų jį matai pirmą kartą. Pacientas yra reiklus ir nori visko iš karto. Bet, turiu pripažinti, kad po truputį keičiasi ir jo požiūris. Atsiranda supratimas, kad ligą turime gydyti kartu: tiek gydytojas, tiek ir pacientas.

Komentaras
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga:

– Širdies ligos mūsų įstaigoje visada buvo prioritetinė sritis, mes specializavomės jų gydyme nuo moderniausių tyrimų iki širdies chirurgijos. Čia veikia du kardiologijos skyriai, Kardiochirurgijos skyrius, Širdies ir kraujagyslių anesteziologijos ir intensyviosios terapijos poskyris, širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius, Širdies aritmijų laboratorija. Kardiologinių pacientų kasmet daugėja, aiškiai išsigrynino kardiologinės patologijos, tad kilo idėja ligoninėje įkurti dar vieną specializuotą kardiologijos skyrių, kuriame būtų gydomi širdies ritmo sutrikimų turintys pacientai. Juolab, kad visuomenei senstant, tokių tik daugėja. Šis mūsų sprendimas buvo teisingas ir toliaregiškas. Visada siekiame, kad žmonės pas mus gautų kokybišką ir savalaikę diagnostinę ir gydomąją pagalbą.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“