Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Kovoje su insultu – tradicinė eisena

    

 

Prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulyje imta minėti Pasaulinė insulto diena – įvairiomis prevencinėmis akcijomis siekiama atkreipti dėmesį į itin klastingą ir pavojingą ligą, kasmet paliečiančią milijonus žmonių. Tradiciškai šią dieną mini ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės kolektyvas, žygiuodamas miesto gatvėmis.

Kasmet spalio pabaigoje eiti miesto gatvėmis dalijant lankstinukus su informacija apie insultą pasirinkta, kad žinia klaipėdiečiams apie klastingą ligą sklistų gyvai iš pirmų lūpų.

Medikų teigimu, kasmet nuo insulto pasaulyje miršta net 5 mln. gyventojų. Vien Lietuvoje ši liga nusineša apie 2,5 tūkst. gyvybių, o dauguma insultą patyrusių žmonių visą likusį gyvenimą jaučia liekamuosius ligos reiškinius, didelė dalis tampa neįgalūs.

Skelbiama, kad net 90 procentų insulto atvejų lemia 10 pagrindinių veiksnių, kuriuos galima koreguoti: hipertoninė liga (padidėjęs kraujospūdis), per mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota, nesveika mityba, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas, žalingi įpročiai – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, ligos – cukrinis diabetas, širdies ligos.

Didžiosios dalies šių veiksnių galima išvengti, bet žmonės nežino arba nepaiso elementariausių dalykų. Todėl insultą per gyvenimą patiria vienas iš šešių žmonių. Jūrininkų ligoninės medikai jau keletą metų~rengia akciją „Nebūk šeštas“~ir kviečia į pėsčiųjų žygį per miestą – nuo „Studlendo“ iki Atgimimo aikštės. Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Robertas Urbutis sakė, kad žygio tikslai yra keli: informuoti visuomenę apie pačią problemą, sergamumą insultu, pamokyti laiku atpažinti insulto simptomus, laiku kreiptis pagalbos, taip pat žinoti pagrindinius rizikos faktorius. Tačiau pagrindinis tikslas – šviesti visuomenę.

„Kiekvienais metais Insulto diena turi savo šūkį. Šiemet žmonių klausiame, ar jie turi priežasčių išvengti insulto. Tai klausimas, kuris turi priversti žmones pagalvoti, ar jie neturi rizikos faktorių, pasidomėti, kokių būdų yra išvengti insulto. Labai svarbu, kad žmonės, atpažinę insulto požymius, nedelstų, iškart kviestų greitąją pagalbą„ – pabrėžė gydytojas.

Jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga linkėjo klaipėdiečiams įsiklausyti į medikų skelbiamą informaciją ir susimąstyti apie savo sveikatą ir galimas rizikas.

„Mes propaguojame sveiką gyvenseną, tad jeigu bent vienas klaipėdietis atkreips dėmesį, tai jau yra gerai. Jei mūsų akcijos dėka bent vienas žmogus nesusirgs insultu, tai jau bus neįkainojamas dalykas. Manyčiau, kad kai klaipėdiečiai mato, kad tokiame žygyje dalyvauja ir gydytojai, jie suvokia, jog tai iš tikrųjų svarbu“, – kalbėjo dr. J. Sąlyga.

Siekiamas idealus rezultatas – kad visi pacientai atvyktų laiku per pirmąsias kelias valandas ir jiems galėtume suteikti specializuotą pagalbą.

Vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė sakė, kad į ligoninėje įsteigtą Insulto klasterį pacientai patenka pirmomis susirgimo valandomis.

„Džiugina tai, kad skubi pagalba padeda žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę, dėl to skatiname žmones daugiau domėtis šia liga. Tad ir šiandien eidami per miestą, nors oras yra nekoks, norime priminti, kad nesvarbu, koks oras, kiekviena diena yra tinkama pajudėti ir rūpintis savimi“, – įsitikinusi A. Smagurienė.

Pasak jos, gaila, kad vis dar daug pacientų į ligoninę patenka tik pajautę simptomus, tačiau jau yra ir tokių, kurie nelaukdami ligos ima domėtis, ar neturi faktorių susirgti. A. Smagurienės teigimu, bent kartą per metus reikėtų pasitikrinti savo sveikatą, kad būtų užkirstas kelias ne tik insultui, bet ir kitoms ligoms.

Gydytojas R. Urbutis sakė, kad kasmet ligoninėje gydoma apie 350 insultą patyrusių pacientų. Yra du pagrindiniai ūminio insulto gydymo būdai. Intraveninė trombolizė, kai pacientui, patyrusiam išeminį insultą, užsikimšus kraujagyslei, skiriamas vaistas, tirpdantis trombus. Statistiškai po šio gydymo geros baigties su mažesniais padariniais tikimybė padidėja trečdaliu. Kitas šiuolaikinis gydymo būdas – mechaninė trombektomija. Šio metodo esmė – specialiu zondu pasiekiamas trombas ir mechaniškai pašalinamas. Šis metodas geros baigties tikimybę padidina net iki 50 procentų.

„Labai svarbu, kiek pacientų atvyksta laiku ir „įtelpa“ į periodą, per kurį galime suteikti šiuolaikinę specializuotą pagalbą. Sisteminė trombolizė turi būti atlikta per 4 valandas nuo simptomų atsiradimo pradžios, mechaninė trombektomija – per 6 valandas. Taigi mums labai svarbu, kiek žmonių atvyksta per tokį laikotarpį, kiek galime suteikti specializuotos pagalbos. Pavyzdžiui, pernai iš maždaug 350 pacientų 152 gydėme sistemine intravenine trombolize, 25 – mechanine trombektomija. Tai yra neblogas rodiklis, bet siekiamas idealus rezultatas – kad visi pacientai atvyktų laiku per pirmąsias kelias valandas ir jiems galėtume suteikti specializuotą pagalbą„, – pasakojo gydytojas neurologas.

Pasak jo, apskritai insulto statistika Lietuvoje gerėja, nes yra rodiklių, atskleidžiančių medikų darbo efektyvumą – laikas nuo paciento atvykimo į Priėmimo skyrių iki gydymo procedūros ir pan.

INFORMACIJA

Skiriami du insulto tipai. Apie 85 procentus visų atvejų sudaro vadinamasis išeminis, kai kraujotaka sutrinka dėl to, kad užsikemša kraujagyslė. Dažniausiai to priežastis būna trombas. Likusieji 15 procentų insultų būna hemoraginiai, kurių priežastis yra kraujagyslės plyšimas.

Dažniausiai pacientui, kuris patiria insultą, staiga nusilpsta viena koja, viena ranka ar viena kūno pusė, nusvyra vienos pusės burnos kampas, kartais galūnėse atsiranda nutirpimas. Kitas dažnas simptomas – ūmai sutrinka kalba. Iki tol normaliai kalbėjęs žmogus pastebi, kad nebegali aiškiai kalbėti, kalba tapo neaiški, nesklandžiai ištaria žodžius, nebegali suformuluoti sakinių. Dažnai insultą patyręs žmogus ne tik negali pats sklandžiai kalbėti, bet ir nebesupranta kitų žmonių kalbos, sutrinka suvokimas.

Vienas dažnesnių simptomų – ūmus, stiprus galvos skausmas, iki tol nepatirtas. Kartais insultas pasireiškia ir ūmiu galvos svaigimu, pusiausvyros sutrikimu, žmogus gali krypti į vieną pusę, kristi. Būna, kad sutrinka rega.

Kartais pasitaiko vienas šių simptomų, o kartais pasireiškia ir keli.

„Vakarų ekspresas“