Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Pajūrio naujienos: kaip per vieną dieną susigadinti visas atostogas

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai stebisi poilsiautojų neišprusimu, kuris jau pirmą atostogų dieną gali negrįžtamai sugadinti poilsį.

Pasekmės pasijaučia tik vakare

Lietuvoje vėl įsitvirtinus karščiams, ilgiau būti saulėje sunku net pačiame pajūryje, juolab kad vanduo Baltijos jūroje šiomis dienomis – ledinis. Tačiau saulės ir įdegio ištroškę poilsiautojai pasiryžę nepaisyti specialistų patarimų tokiomis dienomis vengti tiesioginės saulės spindulių ir kepinasi net per patį karštymetį, o vėliau priversti ieškoti medikų pagalbos. Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vidaus ligų gydytojos bei anesteziologės-reanimatologės Laimutės Ežerinskienės, vasarą ligoninėje pacientų padaugėja net kelis kartus. Šiltuoju metų laiku medikai per parą kartais sulaukia net iki 75-80, o 60-65 pacientai per parą – visiška norma. Šaltuoju metų laiku jų būna vos iki 20. Viena didžiausių grupių – poilsiautojai, nukentėję nuo saulės. „Perkaitę žmonės pas mus atvyksta su 38-40 laipsnių temperatūra ir pirmo laipsnio odos nudegimu, kuris apima praktiškai visą kūną. Juos purto šaltis, gali prasidėti tachikardija. Kartais tokius pacientus netgi tenka pasiguldyti ir lašinti vėsesnius skysčius, kad sumažintume kūno temperatūrą. Kita vertus, dažnai temperatūrą numušame labai greitai – suleidę analgetikų. Daugiau ji gali ir nebekilti, tačiau odos perštėjimas išlieka dar apie tris dienas, todėl rekomenduojama į saulę su tokia oda neiti, net pridengta. Žinoma, vėliau ji nusilups – tuomet ją vėlgi reikia saugoti nuo tiesioginės saulės spindulių, kadangi tokia oda dar būna labai silpna. Kol žmonės būna saulėje, jie patys nemato, kad jų oda rausta, bet vakare, artėjant nakčiai, jiems tenka vykti pas mus. Mat temperatūra pradeda kilti tuomet, kai prasideda odos reakcija. Kai klausiame žmonių, kodėl jie nesisaugojo, šie sako, kad nepagalvojo, kuo viskas gali baigtis. Kiti tiesiog užmiega pajūryje. Nors kiekvienais metais prasidedant vasaros sezonui labai daug kalbama apie tai, kaip saugiai elgtis saulėje, kasmet stebime tas pačias tendencijas. Perkaitę pacientai – kasmetinė mūsų problema“, – pasakojo medikė. Jei reikėtų įvardinti amžiaus grupę, tai dažniausiai 30-35 metų žmonės. Jaunimo, kad kaip būtų keista, nebūna daug. Atrodytų, kad daugiau kaitintis saulėje mėgsta moterys, bet pašnekovė negalėjo to patvirtinti. Į ligoninę dėl perkaitimo kreipiasi tiek moterys, tiek vyrai. „Specialistai pataria pradėti kaitintis saulėje nuo 15 min. Vėliau, po truputį ilginant laiką, jau galima išbūti saulėje ir iki dviejų valandų. Tačiau mes girdime, kad jie, pirmą dieną atvažiavę, apie septynias valandas išbūna paplūdimyje. Būtina laikytis taisyklės vengti pačios aktyviausios saulės – nuo 11 iki 16 val. Žmonės vis dar pamiršta, kad reikia prisidengti galvą ir naudoti kremus nuo saulės. Beje, vaikus tėvai ištepa kremais, todėl nudegusių vaikų būna mažiau, bet jie patiria šiluminį smūgį – pakyla temperatūra, atsiranda troškulys, kadangi vis tiek su tėvais būna tame pačiame karštyje, nepakankamai gauna skysčių“, – teigė L. Ežerinskienė.

Šilumos smūgio požymiai

Visuomenės sveikatos specialistai taip pat pataria, kad karštą dieną gerti reikia dažniau nei ima troškinti – skysčius gerkite nuolat, po truputį, visą dieną, nelaukdami, kol ištrokšite. Reikėtų vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, labiau tinka skysti produktai, lengviau pasisavinami liesi pieno produktai, vaisiai ir daržovės. Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hipertermija. Šilumos smūgis – rimčiausia perkaitimo komplikacija. Tai būklė, kai žmogaus kūnas jau nebepajėgia išgarinti šilumos į aplinką, nors ir prakaituoja. Šilumos smūgio požymiai: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, svaigulys, nemalonūs pojūčiai, pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas), paraudusi, sausa ir karšta oda, prakaitavimo nebuvimas, dažnas ir stiprus pulsas, didesnė kaip 40 laipsnių kūno temperatūra, sąmonės netekimas. Tokiu atveju žmogų reikia nedelsiant vėsinti: pernešti jį į vėsią vietą, pavėsį arba padarykite pavėsį, jei jo nėra, patogiai paguldyti, atlaisvinti arba nuvilkti drabužius. Jei įmanoma, suvyniokite nukentėjusįjį į šaltą, drėgną antklodę, purkškite ir liekite ant jo vandenį, aktyviai vėdinkite ir nuolat kalbinkite. Masažuokite jam galūnes ir odą, taip gerėja kraujotaka ir greitėja vėsimas. Pakelkite kojas aukščiau širdies lygio. Jeigu nukentėjęs asmuo yra sąmoningas, duokite lėtai išgerti bent stiklinę vandens.

Po braidžiojimo lediniame vandenyje – angina

Kita didelė problema, kuri gerokai padidina Palangos ligoninės Priimamojo pacientų srautus, kaip bebūtų keista, susijusi su viršutinių kvėpavimo takų (dažniausiai gerklės) peršalimais. Tokių pacientų kasdien sulaukiama bent po keletą. „Manau, pagrindinė priežastis, kodėl žmones ištinka tokios bėdos, kad perkaitę jie puola į šaltą jūros vandenį. Maudantis reikia po truputį pripratinti odą prie šalto vandens – apsitrinti, tik tuomet lįsti. O žmonės mėgsta įpulti į vandenį labai staigiai. Jei gerklė – jautri žmogaus vieta, ji sureaguoja labai greitai ir prasideda ūmi angina, pasireiškianti didžiuliu gerklės skausmu ir temperatūra. Žmonės pasisako, kad dažnai tai ne pirmas kartas, kai jie šitaip serga“, – teigė L. Ežerinskienė. Ne mažiau bėdų, pasak medikės, pridaro įprotis per karščius vėsintis šaltais gėrimais bei daugelyje patalpų įrengti kondicionieriai, sukeliantys reikšmingus temperatūrų svyravus, prie kurių žmonių organizmas nespėja prisiderinti. Medikės samprotavimus patvirtino Palangos priimamajame terapeuto konsultacijos laukianti jauna mergina, atvykusi į Palangą atostogauti vos prieš dvi dienas. „Jau vakar atsibudau su perštinčia gerkle, tačiau pernelyg to nesureikšminau. Ėjau ir į paplūdimį, ir kojas įmerkiau į tą geliantį vandenį. Kažkaip nepagalvojau, kad nereikėtų to daryti. Pavakary pajutau, kad jau turiu temperatūros, o gerklės skausmas toks didelis, kad niekas jo neapmalšina. Ko gera, net pūlinukai jau susidarę. Iš pradžių vaikščiojau į vaistinę, tačiau niekas, ką man siūlė, nepadėjo, o stipresnių vaistų be recepto neduoda. Poilsiauti planavau savaitę, tačiau dabar nežinau, kaip bus. Oras gera, gaila būtų išvažiuoti. Įdomiausia, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Palangoje patenku į ligoninę. Kaip tik prieš važiuodama svarsčiau, kad tik vėl nenutiktų tas pats – ir štai. Pirmą kartą mane net su greitąja vežė – buvo ūmus inkstų uždegimas. Siaubingai skaudėjo. Greičiausiai vėlgi kaltas buvo vanduo, nes kaip tik pirmą kartą buvau išsimaudžiusi“, – atviravo poilsiautoja.

DELFI