Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Retenybė medicinos pasaulyje: dializuojama moteris susilaukė kūdikio

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai nefrologai iki šiol prisimena išskirtinį Lietuvoje ir vieną iš retesnių atvejų pasaulyje, kai dializuojama moteris sėkmingai išnešiojo vaikelį. Sykiu tai tapo pavyzdžiu, kaip darniai bendradarbiaudami medicinos centrai sugeba sukurti tikrą gyvybės stebuklą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja nefrologė Jurgita Uogintaitė pasakojo apie išskirtinį Lietuvoje atvejį, kai dializuojama moteris sugebėjo pastoti ir didžiąją nėštumo dalį išnešioti kūdikį. Lietuvoje yra 15 moterų, kurios po inksto transplantacijos sėkmingai išnešiojo ir pagimdė vaikus, tačiau ne tuomet, kai buvo atliekamos hemodializės.

„Tai yra, ko gero, vienintelis atvejis Lietuvoje. Atvejų, kai moterys, kurioms atliekamos dializės, pastoja, yra buvę, tačiau Lietuvoje atvejis, kai vaisius išnešiojamas, manau, yra šis vienintelis. Pasaulyje tokių atvejų taip pat yra nedaug“, – sakė J. Uogintaitė.

Pavojus ir moteriai, ir vaisiui

Pasak gydytojos nefrologės, nėštumas esant 4 ar 5 stadijos lėtinei inkstų ligai ar jau atliekant dializes yra labai retas. Šioms moterims sutrinka lytinių liaukų funkcijos, sumažėja lytinių hormonų gamyba. Tai pasireiškia menstruacijų ciklo sutrikimais (mėnesinės visai išnyksta, būna retos ir negausios), nevaisingumu, seksualine disfunkcija.

Žinoma, tokiu atveju reikia pagalvoti ir apie kitas ligas, kurios turi tokius simptomus, reikia atlikus tyrimus įrodyti, kad tai – ne ginekologinė patologija, atmesti skydliaukės sutrikimus, hipofizės auglius ar net valgymo sutrikimus.

„Daliai moterų problemos gali išnykti pradėjus dializes. Vienoms susireguliuoja mėnesinių ciklas, kitoms atsiranda labai ilgos ir gausios mėnesinės. Tuomet atsiranda pastojimo rizika. Visuomet su dializuojamomis moterimis, kurios serga penktos stadijos lėtine inkstų liga, reikia aptarti galimas apsaugos nuo nėštumo priemones. Tai tikrai svarbu, nes gydytojai niekada nerekomenduoja nėštumo moteriai, kuri yra hemodializuojama. Yra labai didelė įvairių komplikacijų rizika, nes moterys, kurioms atliekamos hemodializės, dažniausiai turi įvairių gretutinių ligų, pavyzdžiui, anemiją, ryškią hipertenziją, gali sirgti hepatitu, būna sutrikusi kalcio-fosforo apykaita. Tuomet tikrai nelabai pageidautina, kad tokių ligų fone moteris taptų nėščia“, – sakė Jūrininkų ligoninės gydytoja nefrologė J. Uogintaitė.

Gydytojos teigimu, visuomet patariama dializuojamai pacientei nėštumo vengti. Kasmet pasaulyje dializuojamų nėščių moterų registruojama vos 0,3-1,5 procento atvejų. Tai yra išties labai mažas skaičius. Gydytojos žiniomis, Lietuvoje per visą dializės istoriją ir per 25 metus Klaipėdoje buvo tik viena nėščia dializuojama moteris.

 „Mes visuomet siūlome atidėti nėštumą – jauna reprodukcinio amžiaus moteris verčiau tegu sulaukia inksto transplantacijos ir tuomet planuoja nėštumą. Tuomet saugiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, nes atliekant hemodializes yra didelė priešlaikinio gimdymo rizika. Tokiais atvejais vaisius gimsta vidutiniškai apie 30 savaitę. Kokia grėsmė gimus prieš laiką? Vaisius gali būti nevisavertiškai išsivystęs, kūdikis gali turėti įvairių ligų. Taip pat yra grėsmė, kad kūdikis gims negyvas. Ankstesnių tyrimų duomenimis, tik 50 proc. atvejų buvo tikimybė, kad vaisius gims gyvas. Šiuo metu tokia tikimybė didesnė ir siekia 50-86 procentus. Jeigu nėščioji pastoja prieš pradedant hemodializes, kad gims gyvas naujagimis, tikimybė iškart padidėja iki 91 procento“, – vardijo J. Uogintaitė.

Stebėti būklę

Vis dėlto jeigu hemodializuojama moteris pastoja, pasaulinės rekomendacijos siūlo moterims taikyti kuo intensyvesnę dializę.

„Kanadoje buvo tirtos 22 nėščios moterys, kurioms hemodializė buvo taikyta 36 valandas per savaitę, kai įprastai hemodializė trunka 12 valandų per savaitę. Tad nėščiosioms buvo kasdien atliekama ilga 6-7 valandų trukmės hemodializė arba ilga naktinė hemodializė. Taikant intensyvią, 36 valandų per savaitę hemodializę, gimė gyvi net 86 procentai naujagimių, pasiekta vidutinė nėštumo trukmė – 36 savaitės, taip pat buvo mažesnė priešlaikinio gimdymo rizika, didesnis naujagimio svoris.

Taikant intensyvią hemodializę siekiama, kad ureminiai rodikliai būtų kuo mažesni. Tai svarbu, kadangi kuo didesnė uremija, tuo sunkiau kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą. Kuo arterinė hipertenzija blogiau kontroliuojama, tuo vaisiaus vystymasis ir augimas lėtėja, atsilieka. Be to, kuo mažesnė uremija, tuo geresnė arterinės hipertenzijos kontrolė, tuo mažesnė tikimybė polihidramniono (pernelyg didelis vaisiaus vandenų kiekis). Per didelis vaisiaus vandenų kiekis signalizuoja apie nevisavertį vaisiaus vystymąsi ir net anomalijų tikimybę„, – pasakojo gydytoja.

Pastojusioms dializuojamoms moterims reikia koreguoti anemiją, sekti skysčių kiekį organizme, kad moteris priaugtų reikiamą kiekį svorio nėštumo metu ir kad tai būtų ne skysčių sąskaita, kad moteris tinkamai maitintųsi, stebėti dėl hipokalcemijos (kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje), nes trūkstant kalcio sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemų veikla.

Ypatinga priežiūra

Gydytoja nefrologė J. Uogintaitė prisiminė išskirtinį Lietuvoje atvejį, kai buvo prižiūrima dializuojama nėščioji.

„2009 m. spalio mėnesį moteriai buvo pradėtos dializės, o 2010 m. gegužę ji pastojo. Moteris buvo mažutė, smulkutė, serganti arterine hipertenzija, anemija, lėtiniu hepatitu C, juveniliniu reumatoidiniu artritu, jai buvo pakeistas vienas klubo sąnarys. Esant 7 savaičių nėštumui buvo stacionarizuota į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos skyrių ištirti ir gydymo taktikai parinkti. Atlikome tyrimus ir, pagal tuometes pasaulines rekomendacijas, nusprendėme intensyvinti hemodializes. Tuomet rekomendacijos buvo 20 valandų hemodializės per savaitę, nors dabar jau rekomenduojama kur kas daugiau“, – pasakojo J. Uogintaitė.

Pasak gydytojos, Jūrininkų ligoninės medikai darė viską, kas buvo įmanoma, kad moteris galėtų kuo ilgiau išnešioti kūdikį. Situaciją sunkino tai, kad, pavyzdžiui, arterinei hipertenzijai gydyti buvo galima skirti tik kai kuriuos vaistus – dalis jų netinkami nėščioms moterims.

Moteriai buvo atlikti ir genetiniai tyrimai, būklę sekė ginekologas. Jūrininkų ligoninėje nėra padidintos nėštumo rizikos ginekologo kabineto, todėl nuo 24 nėštumo savaitės moteris buvo išsiųsta pas kolegas į Kauno klinikas.

„Ten taip pat buvo atlikti tyrimai, konsultavo nefrologai, kardiologai, stebėta vaisiaus būklė. 2010 m. lapkričio mėnesį dėl didelės nėštumo rizikos moteris buvo paguldyta į dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos skyrių. Be visų kitų nepalankių aplinkybių, buvo diagnozuota sėdyninė vaisiaus pirmeiga. Medikų konsiliumas nusprendė, kad reikia brandinti vaisiaus plaučius ir ruoštis priešlaikiniam gimdymui. Gruodžio mėnesį moteris staiga nustojo jausti vaisiaus judesius, skubiai buvo atliktas cezario pjūvis. Kūdikis gimė neišnešiotas, mažo svorio, tačiau viskas baigėsi laimingai. Šiuo metu mergaitei 8 metai, sėkmingai auga ir, kiek žinome, viskas jai yra gerai“, – šypsojosi gydytoja nefrologė.

J. Uogintaitė patikino, kad ši laimingai pasibaigusi neeilinė istorija yra sėkmingo trijų medicinos centrų bendradarbiavimo rezultatas, įmanomas dėl medikų profesionalumo ir diagnostinių galimybių.

„Tai buvo iššūkis ne tik pačiai nėščiai moteriai, bet ir visam mūsų gydytojų bei slaugytojų kolektyvui. Labai stengėmės ir be galo džiaugiamės, kad istorija turi laimingą pabaigą„, – reziumavo J. Uogintaitė.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“

Paskutinį kartą atanujinta 2018-04-11 14:59:31