Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Sėkmės formulė: atsakomybė, komandinis darbas ir profesionalumas

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė

Šiomis dienomis 17-ąją veiklos sukaktį pažyminti Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kurios steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija – jauniausia ligoninė Lietuvoje, tačiau pagal paslaugų kokybę prilygstanti universiteto klinikoms. Apie šioje gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, vykstančias pertvarkas bei šalies gyventojams aktualiomis temomis L.S. kalbasi su Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiuoju gydytoju, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto docentu dr. Jonu Sąlyga.

– Vyriausiasis gydytojau, ką tik grįžote iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos – kokie klausimai susitikimo metu buvo sprendžiami? – Gera žinia ta, kad sutartys dėl paslaugų teikimo jau pasirašytos su visomis teritorinėmis ligonių kasomis – finansavimas šiais metais nemažės. Susitikimo metu sprendėme labai svarbią Vakarų Lietuvos pacientams problemą – skubios specializuotos kardiologinės konsultacinės pagalbos programos užtikrinimą. Turiu tik pasidžiaugti, kad teritorinės ligonių kasos minėtai paslaugai skyrė finansavimą ir jau šiomis dienomis mūsų specialistai pradės vykti į Klaipėdos, Tauragės, Telšių apskrityse esančias sveikatos priežiūros įstaigas skubiai konsultuoti širdies ligomis sergančių pacientų. Sąlygos tam yra – specialistų pakanka, turime aukščiausio lygio kardiologinėms konsultacijoms pritaikytą reanimobilį.

– Balandžio pradžioje sukako vieneri metai, kai vykdant trečiąjį sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapą buvo pakeistas ligoninės pavadinimas, prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Ar tai pasiteisino?
– Restruktūrizacijos procese Klaipėdos jūrininkų ligoninė dalyvauja jau nuo 2003 metų, kai prie mūsų buvo prijungta Palangos ligoninė, pernai – Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Darbuotojų skaičius išaugo iki 1300, lovų – iki 720, kartu padidėjo ir atsakomybė. Vargu ar išlaikyti savarankiškas ligonines Palangoje ir Švėkšnoje būtų ekonomiškai pagrįsta, todėl sveikatos politikai ir priėmė sprendimą jas prijungti. Apibendrinus stacionaro ir departamentų 2010 metų veiklos ir finansinius rezultatus, kuriuos balandžio mėnesio viduryje pristatysiu Stebėtojų tarybai, dalininkams, šiandien vienareikšmiškai galiu pasakyti – reforma pasiteisino, nors ji ir buvo vykdoma sunkmečiu, tačiau nemažinti atlyginimai darbuotojams, šie nebuvo atleidžiami ar verčiami eiti nemokamų atostogų. Ligoninę Švėkšnoje perėmėme su skolomis, o šiemet jau turime teigiamą finansinį rezultatą. Nors Jūrininkų ligoninės pavadinimas ir buvo pakeistas, prie jo negalėjo priprasti nei pacientai, nei darbuotojai – visiems ji išliko „jūrininkų“. Dėkingas sveikatos apsaugos ministrui, kad 2010-ųjų pabaigoje vėl tapome Jūrininkų ligonine. Šis pavadinimas mums labai brangus, jis yra savotiškas prekinis ženklas, o Klaipėdai – jūrinio paveldo dalis. Klaipėdos jūrininkų ligoninė – tai jauniausia ligoninė šalyje, atidaryta jau atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais. Dirbame rentabiliai, laiku atsiskaitome su tiekėjais, neturime įsiskolinimų. Prieš dešimt metų ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje įdiegė ir dirba pagal tarptautinės kokybės vadybos sistemos reikalavimus sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos veiklai.

– Kokio lygio paslaugas teikiate, iš kur į Jūsų vadovaujamą ligoninę atvyksta gydytis pacientai? – Įstaigos padaliniai integruoti tarpusavyje, veiklos suderintos tam, kad pacientui kuo greičiau būtų atlikta kokybiška diagnostika bei veiksmingas gydymas, reabilitacija ir slauga. Ligoninės specialistai profesionaliai teikia 14-os profilių sveikatos priežiūros paslaugas, dauguma jų aukščiausio trečio lygio, o kai kurios paslaugos Vakarų Lietuvos gyventojams teikiamos tik šioje ligoninėje. Pacientų, norinčių patekti gydytis pas mus, skaičius nuolat auga. Pernai stacionare gydėme per 17 tūkst., konsultavome – per 120 tūkst., geografija plečiasi – atvyksta gydytis ne tik iš Klaipėdos miesto ir apskrities, 2010 metais net 39 proc. visų stacionarinių ligonių gydėsi iš kitų Lietuvos regionų, daugiausia iš Šiaulių. Telšių, Tauragės, Mažeikių. Gyventojų ir pacientų atsiliepimai įrodo, kad pasitenkinimas ligoninėje teikiamomis paslaugomis yra didžiulis ir ligoninę jie vertina kaip vieną geriausių šalyje. Galiu užtikrinti, kad aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo taip sunkiai iškovotos atidarant Klaipėdos jūrininkų ligoninę, toliau bus teikiamos čia, Vakarų Lietuvoje, o ateityje sveikatos priežiūros paslaugų spektrą planuojame dar plėsti.

– Kalbėdamas apie paslaugų plėtrą gal turite minčių, kad Klaipėdoje atsirastų universiteto ligoninė, kaip atsvara Kauno ir Vilniaus klinikoms?
– Širdies, kepenų ar inkstų persodinimo operacijų Klaipėdoje neatliksime. Svarstant universiteto ligoninės statusą, nekart akcentavau, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme patvirtinta, kad „Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas…“ Panašų paaiškinimą dėl Klaipėdos universiteto ligoninės statuso pateikė Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos. Koks bebūčiau Klaipėdos patriotas, Klaipėdos universitetas šiuo metu negali būti universiteto ligoninės dalininkas, nes universitetas nevykdo trijų pakopų medicinos studijų (bakalauro, magistrantūros, doktorantūros). Medicinos studijos, tai ne trumpesnės kaip 6-erių metų arba ne mažiau kaip 240 kreditų vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos. Visiems suprantama, kad šiuo metu nereikia trečio Lietuvoje universiteto, kuriame būtų ruošiami gydytojai. Mes patys turime kurti Klaipėdos universiteto ateitį, mokslinio potencialo gal tam ir pakaktų. Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų fakultete nuolat plėtojamos slaugos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos pakopinės studijos. Visada remsiu tas įstatymų pataisas, kuriose bus numatyta, kad ne vien medicinos, bet ir sveikatos mokslų studijas vykdantys universitetai, galėtų tapti universiteto ligoninių steigėjais. Tik pataisius kai kuriuos įstatymus, ateityje gal ir galima būtų galvoti apie teisėtą Klaipėdos universiteto ligoninės statusą.

– Neretai sveikatos priežiūros įstaigose pacientai turi primokėti už paslaugas, kas yra neteisėta. Kaip vertinate šią situaciją ir kaip pastarąją problemą reikėtų spręsti? – Man, kaip įstaigos vadovui, ir kaip piliečiui visiškai suprantamas Lietuvos gyventojų nerimas dėl priemokų už kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas. Jie moka mokesčius valstybei, jiems nemokamą sveikatos priežiūrą garantuoja ir pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija. Šių metų pradžioje peržiūrėjome mokamų paslaugų teikimo tvarką, padidinome lėšas medikamentams ir medicinos priemonėms įsigyti, patvirtinome naujas tvarkas, kad besigydantis stacionare pacientas už jam teikiamas medicinos paslaugas nemokėtų ir neprimokėtų. Netikėtai sulaukėme tokio didžiulio pacientų antplūdžio, kurio nebuvo nuo pat ligoninės atidarymo. Problema aktuali, ją reikia ir galima išspręsti. Nenorėčiau sakyti, kad visa tai turi spręsti tik sveikatos politikai. Tai yra visos valstybės reikalas. Sveikatos problemos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su socialinėmis problemomis. Šalies visuomenė sensta, vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga, daugėja pacientų poliklinikose ir stacionaruose. Dėl nepriteklių gyventojai negali laiku atvykti pas gydytoją, todėl daugėja užleistų ligų, o jas gydyti labai brangu. Manau, kuo greičiau Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas, įvardijant paslaugų dalį, kurios nefinansuoja privalomasis sveikatos draudimas. Nereikia nieko naujo išradinėti. Tereikia pažvelgti, kaip šią problemą sprendžia kitos šalys. Sveikatos sistemos plėtros krypčių ir jų įgyvendinimo strategijoje numatyta apskaičiuoti realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, kaip pagrindinę prielaidą papildomajam sveikatos draudimui įgyvendinti. Tai laiduotų pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo neapmokamų paslaugų kompensavimą ir papildomus išteklius sveikatos sistemai finansuoti. Be to, diegiama šalies mastu nauja paslaugos bazinės kainos skaičiavimo sistema, naudojant giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką. Taikant ją įstaigoms, teikiančioms aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų padidėti finansavimas. Manau, kad įgyvendinus šiuos numatytus uždavinius, problema bus išspręsta.

– Po kelerių metų pertraukos visu pajėgumu atnaujinote remonto darbus. Savaitgalį buvau Jūsų vadovaujamoje ligoninėje aplankyti inkstų liga sergančios pažįstamos, tačiau atvėrusi Nefrologijos skyriaus duris, išvydau išgriautas sienas, koridoriai pilni statybinių medžiagų… – Darbai vyksta sparčiai, tad Nefrologijos skyrius tik trumpam perkeltas į kitas patalpas. Manau, kad patalpų remontais šiais laikais nenustebinsi. Nemažai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų remontuoja palatas, vykdo rekonstrukcijos darbus. Baigę Nefrologijos skyriaus remontą, artimiausiu metu šiuolaikiškai remontuosime Pilvo chirurgijos skyriaus patalpas, įkursime naują endoskopinės chirurgijos operacinę. Vasarą pradėsime remontuoti abiejų kardiologijos skyrių patalpas, atliksime Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus lauko įvažiavimo rekonstrukcijos darbus. Mūsų departamente Palangoje taip pat vykdomi stogo ir patalpų remonto darbai, rudenį pradėsime Psichiatrijos departamento patalpų remontą. Iš įvairių programinių lėšų dar šiemet atnaujinsime radiologijos įrangą Palangos departamente ir antrame ambulatorinių konsultacijų skyriuje. Keičiame stacionaro lovas naujomis. Taip pat įsigysime modernius ultragarsinio tyrimo aparatus, operacinę endoskopinę įrangą, magnetinio rezonanso tomografą ir kt. Kitąmet laukiame naujo angiografo. Tai daryti būtina, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams ir darbo sąlygas darbuotojams.

– Jūrininkų ligoninė tarp pacientų yra pelniusi gerą vardą. Kas lemia įstaigos sėkmę? – Pirmiausia sėkmę lemia didžiulė mūsų visų atsakomybė, komandinis darbas ir specialistų profesionalumas. Ir tik po to seka įsigyta naujausia medicinos įranga, patalpų remontas ir kita.