Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Širdies operacijos be pjūvio – garbaus amžiaus žmonių viltis gyventi

Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos unikalios širdies aortos vožtuvo operacijos – vožtuvas į širdį implantuotas ne atveriant krūtinės ląstą, kaip buvo įprasta iki šiol, o per specialų kateterį.

Tai puiki žinia žmonėms, kurie dėl garbingo amžiaus ar  savo sveikatos būklės bei kitų ligų negali būti operuojami tradiciniu būdu.

 Atliktos septynios procedūros

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jau atliktos septynios tokios operacijos, kurias dėl specifikos medikai labiau linkę vadinti ne operacijomis, o procedūromis. Visi pacientai – Vakarų Lietuvos regiono gyventojai, visų amžius – per 80 metų, visi jie jaučiasi gerai. Keliems jų intervencija į širdį nebe naujiena, mat anksčiau jau buvo atliktos tradicinės operacijos.

Perkateterinė aortos vožtuvo implantavimo procedūra trunka maždaug valandą.

Pacientui per kirkšnies arteriją įvedamas ir implantuojamas naujas aortos vožtuvas. Viskas vyksta nestabdant širdies veiklos ir neatveriant krūtinės ląstos.

Jau po dienos kitos pacientai gali keliauti namo. Jokių didesnių žaizdų, dėl pjūvio galimų komplikacijų, ilgo gijimo, skausmo, kelių savaičių reabilitacijos.

Pirmąsias perkateterines širdies aortos vožtuvo implantavimo procedūras Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjui Aurimui Knokneriui ir I Kardiologijos skyriaus vedėjai dr. Daliai Jarašūnienei bei visai medikų komandai padėjo atlikti kardiologas iš Danijos Gintaras Bieliauskas.

Į Daniją išvykęs stažuotis intervencinės kardiologijos srityje ten jis išmoko operuoti širdies vožtuvus perkateteriniu būdu, pats kaip mokytojas dirbo Jungtinėse Amerikos valstijose, Japonijoje, o dabar vėl grįžo į Kopenhagą. Gydytojas  jau yra atlikęs per 200 tokių procedūrų.

Dailininkė kuria ir dalyvauja parodose

Klaipėdietė dailininkė Sofija Kanaverskytė buvo pirmoji Jūrininkų ligoninės pacientė, kuriai be pjūvio buvo implantuotas aortos vožtuvas.

„Mano širdis jau buvo operuota. Vasarį vėl eilinį kartą atsidūriau ligoninėje dėl kitų sveikatos problemų. Tuo pačiu ištyrę mano širdį gydytojai pasakė: jūsų vožtuvai ūžia kaip traktorius. Jaučiau, kad nėra gerai, nuolat dusdavau. Supratau, kad reikia dar vienos operacijos, bet jau esu tokio amžiaus, kai atverti krūtinės ląstą per daug pavojinga. Gerokai sunerimau, – pasakojo S.Kanaverskytė. – Svarstėme visokius variantus. Vieną dieną atėjo gydytojas A.Knokneris ir sako: viską padarysime Klaipėdoje. Man net kūnas pašiurpo. Ėmiau klausinėti, kaip, juk man negalima. Paaiškėjo, kad būsiu pirmoji pacientė, kuriai atliks procedūrą be pjūvio“.

Vasario 22 dieną jai buvo atlikta perkateterinė širdies aortos vožtuvo implantavimo operacija.

Į ligoninę dailininkė  atsigulė likus dviem dienoms iki procedūros. Per operaciją jai  buvo taikyta visiška nejautra. Po Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje praleistos nakties kitą dieną pacientė  buvo perkelta į Kardiologijos skyriaus palatą ir pradėjo po truputį vaikščioti.

„Mano širdis suremontuota. Savijauta nebloga – nebekankina dusulys, nebetinsta kojos. Gyvenu kaip ir anksčiau – kuriu, dalyvauju parodose“, – džiaugėsi  dailininkė.

Mirtingumas – kaip ir nuo vėžio

„Aortos vožtuvo stenozė,  kai susiaurėjus vožtuvui į organizmą nebeprateka pakankamai kraujo – dažniausiai pasitaikanti neįgimta širdies vožtuvų liga. Kritinė situacija, kai be operacinio gydymo neįmanoma išsiversti, diagnozuojama penkiems procentams žmonių  iki 60 metų amžiaus, tačiau tarp sulaukusiųjų 65 metų ir vyresnių, sergančiųjų smarkiai daugėja, – pasakojo A.Knokneris. –

Jeigu vožtuvas nebus pakeistas, blogos baigties nepavyks išvengti – per porą metų miršta pusė tokių pacientų. Tai labai aukštas mirtingumas, mažiau žmonių miršta net nuo kai kurių vėžio ligų“.

Pasaulyje pirmasis vožtuvas gyvūnui  perkateteriniu būdu implantuotas 1989 metais Danijoje.

Pirmasis žmogus tokią neskausmingą intervenciją patyrė  2002 metais Prancūzijoje.

Dabar toks gydymo metodas taikomas daugiau kaip pusšimtyje pasaulio šalių.

„Anksčiau pagrindinis aortos vožtuvo gydymo metodas buvo operacija, kai įstatomas  dirbtinis ar biologinis vožtuvas. Operacija – sudėtinga ir rizikinga, kai daromas  krūtinės ląstos pjūvis, stabdoma kraujotaka, kyla pooperacinių komplikacijų grėsmė.

Toks gydymo būdas gali visiškai netikti didelės rizikos grupės pacientams, kurie jau įžengė į devintą dešimtį, turi kitokių sunkių ligų, kuriems jau buvo operuotos širdies kraujagyslės, darytos kitokios širdies operacijos. Tokių pacientų nuolat daugėja. Anksčiau jiems buvo belikusi vienintelė paguoda – vaistai, kurie situaciją pagerina tik iš dalies, o dabar  suteikiama didžiulė viltis –  galimybė pakeisti vožtuvą perkateteriniu būdu“, – kalbėjo A.Knokneris.

Tokių procedūrų rezultatai pastaruosius penkerius metus yra lygiai tokie patys, kaip ir protezuojant vožtuvą tradiciniu operaciniu būdu.

Implantuojamas širdies aortos vožtuvas pagamintas iš nikelio ir titano lydinio, aptrauktas jaučio perikardu.

Pasak A.Knoknerio, vožtuvas gali būti implantuojamas įvairiais būdais – per kirkšnį,  per širdies viršūnės mažą pjūvį, per aortą,  tuščiąją veną.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per pirmąsias operacijas pacientams  buvo taikoma bendra nejautra, tačiau tobulėjant medikų įgūdžiams procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą.

 Lietuvoje – šimtas operacijų per metus

Naujosios širdies operacijos be pjūvio džiugina ir medikus, ir pacientus.

Vienintelė problema – procedūros kaina: vien vožtuvas su visa jam implantuoti reikalinga įranga kainuoja 15-17 tūkst. eurų. Visas išlaidas apmoka Ligonių kasos.

Šiemet  Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bus atlikta apie šimtą tokių valstybės finansuojamų operacijų.

„Vien Vakarų Lietuvoje per metus būtų 70-100 pacientų, kuriems reikėtų aortos vožtuvo implantavimo procedūros, tačiau šiemet jų atliksime tik trylika. Jau dabar yra sudaryta tokių ligonių eilė. Gaila, kad kai kuriems operacijos taip ir nepavyko sulaukti“, – sakė A.Knokneris.

Operacija be pjūvio tinka ne kiekvienam garbaus amžiaus žmogui: tik atlikę  daugybę tyrimų medikai nusprendžia,  ar galima tokia procedūra.

Pacientai, kuriems atliktos širdies aortos vožtuvo implantavimo operacijos, tikrinami po trijų, šešių mėnesių ir vienerių metų.

Visi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje operuoti žmonės jaučiasi puikiai, toliau džiaugiasi gyvenimu. Neseniai šioje įstaigoje mažai invaziniu būdu atliktos ir pirmosios prieširdžių pertvaros defektų operacijos.

„Džiaugiuosi, kad mūsų įstaigos medikų kvalifikacija ir įranga mums leidžia tobulėti bei plėsti gydymo galimybes. Labai svarbu, kad Vakarų Lietuvos gyventojai sulauktų šiuolaikiškos pagalbos kuo arčiau namų, kad jiems dėl tyrimų ar procedūrų kuo rečiau reiktų vykti į Kauną ar Vilnių. Siekdami geriausio rezultato nuolatos atnaujiname ir tobuliname įrangą. Neseniai įsigijome naują angiografą, širdies ultragarsinio tyrimo aparatų, kurie padės dar greičiau, kokybiškiau diagnozuoti bei gydyti širdies ir kraujagyslių ligas“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

 

Paskutinį kartą atanujinta 2018-09-17 14:33:02