Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Jūrininkams ne visada patinka atskleista tiesa apie sveikatą

Kuo skiriasi jūroje dirbantis žmogus nuo to, kuris dirba krante? Jūroje žmogaus organizmą neigiamai veikia daugiau nei 20 faktorių. Tačiau jūrininkai nėra linkę atskleisti tiesos apie savo negalavimus. Su tuo susiduria medikai, tikrinantys jų sveikatą.

 Profilaktinis jūroje dirbančių žmonių sveikatos patikrinimas atliekamas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kur nuo 2001-ųjų veikia Jūros medicinos poskyris. Čia dirbanti medicinos komisija yra vienintelė, kuriai suteikta teisė išduoti jūrininkams sveikatos pažymėjimus.

 Pagal 2014 metų kovo 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą jūrininkų iki 45 metų sveikata tikrinama kas dvejus metus, o nuo šios amžiaus ribos – kas metus.  

Bet sergantieji lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, po širdies kraujagyslių šuntavimo operacijų ar diagnozavus širdies ritmo sutrikimą, tikrinami dažniau.

„Tokie ligoniai dispanserizuojami. Jų nėra daug, bet dažniausiai jūrininkai dispanserizuojami dėl kardiovaskulinės sistemos susirgimų“, – pasakojo Jūros medicinos poskyrio medicinos komisijos pirmininkas gydytojas Valdas Kuolas.

Kodėl reikia dėmesingesnio žvilgsnio į jūrininkų sveikatą?

 „Jūrininkai – tai išskirtinė žmonių kategorija, kurių didesnė gyvenimo dalis prabėga nejaučiant po kojomis žemės. Dirbdami jūroje mėnesių mėnesiais, jie pajunta ilgalaikę izoliaciją nuo šeimos ir visuomenės. Ilgas darbo laikas toli nuo namų, suvaržytas laisvalaikis ir nuolatinė emocinė įtampa – jūrininko kasdienybė. Kasdieninėje veikloje juos veikia aplinkos rizikos veiksniai. Absoliuti dauguma jūrininkų dirba kenksmingomis sveikatai sąlygomis: vibracija, triukšmas, elektromagnetinis laukas, ilgalaikis stresas, laiko ir klimato juostų kaita, nereguliarus lytinis gyvenimas ir kt. Tai daro didžiulę įtaką jūrininkų sveikatai ir jų gyvenimui“, – aiškino Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga, šią temą nagrinėjęs savo moksliniame darbe ir ne viename straipsnyje. 

Pasak jo, jūroje žmogaus organizmą veikia daugiau nei dvi dešimtys faktorių, turinčių neigiamos įtakos sveikatai, o dažnos ar ilgai trunkančios stresinės situacijos išnaudoja visus organizmo resursus.

Dėl to jūrininkai dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių, nervų ir jungiamojo audinio, kvėpavimo organų, virškinamojo trakto bei urologinėmis ligomis.

V.Kuolas pastebėjo, kad daugėja jūrininkų, sergančių endokrinologinėmis ligomis – antrojo tipo cukriniu diabetu. Taip pat daugėja ir prostatos ligų.

„PSA testas padeda labai anksti išaiškinti prostatos vėžį. Kadangi vyresni nei 45 metų jūrininkai tikrinasi kasmet, nebeturime užleistų atvejų. Išgydyti vyrai gali toliau dirbti jūroje, ir tokių jau yra ne vienas“, – tyrimų nauda pasidžiaugė poskyrio vadovas.

Privalomų medicininių patikrinimų metu anksti, dar neįsisenėjusi, užklumpama ir hepatito C infekcija. Ne vienas jūrininkas jau pasveiko ar gydosi ir dirba toliau. 

Kasmet išaiškinamas ir vienas-du ŽIV atvejai. Per 16 metų ŽIV infekcija buvo nustatyta 22 jūrininkams. Šia infekcija jie dažniausiai užsikrečia užsienio uostuose ir nebūtinai lytiniu keliu – štai vienas žmogus ŽIV buvo užkrėstas per švirkštus, kai gydėsi Afrikos ligoninėje.

Bet kokiu atveju, dabar ši diagnozė nebėra kliūtis dirbti laive

Vis tik V.Kuolas apgailestauja, kad retas jūrininkas yra suinteresuotas tikrintis sveikatą: daugelio tikslas kuo greičiau gauti sveikatos pažymėjimą, jog gali dirbti toliau. Kai kada būna ir nepatenkintų, kai kilus įtarimų dėl ligos, skiriami išsamesni tyrimai.

O iš tiesų jau ne vienas atvejis parodė, kaip svarbu sveikatą tikrintis nuolat. Neseniai į medicinos komisiją atėjusio jauno vyro kraujyje buvo rasta pakitimų. Tiriant paaiškėjo, kad jis serga onkologine kraujo liga.

Šiuo metu jis gydomas. Jeigu jam nebūtų privaloma medicinos patikra, dar nežinia, kada liga būtų buvusi nustatyta ir pradėta gydyti.

Ilgus metus Jūros medicinos poskyriui vadovaujantis V.Kuolas pastebėjo vieną skirtumą tarp jūrininkų ir kitų ligoninės pacientų.

„Pastarieji stengiasi kuo daugiau papasakoti apie savo sveikatą, atskleisti negalavimus, o jūrininkai – atvirkščiai. Registruodamiesi medicinos komisijai jie pildo deklaraciją: kokiomis ligomis serga, ar turi neįgalumą, ar gydėsi stacionare ir panašiai. Pastebėjome, kad jūrininkai kartais neatskleidžia tiesos. Yra buvę atvejų, kai žmogus bandė nuslėpti, jog serga cukriniu diabetu ir gydosi insulinu. Prieš patikrą susileisdavo insulino, todėl gliukozės rodiklis būdavo normalus. Tačiau šis gudravimas išaiškėjo žmogui patekus į ligoninę. Tenka pripažinti, kad jūrininkai rizikuoja savo sveikata“, – pasakojo V.Kuolas.

Gydytojas pastebėjo, kad medicinos komisija dažnam jūrininkui atstoja vizitą ir pas šeimos gydytoją.

„Jūros medicinos poskyris nėra pirminės sveikatos priežiūros centras. Jūrininkai privalo turėti savo  šeimos gydytoją, tačiau tokių yra vos pusė“, – teigė V.Kuolas.

Pasitaiko atvejų, kai jūrininkai dirba užsienio kompanijų laivuose ir Lietuvoje nemoka sveikatos draudimo mokesčio. Tokiems jūrininkams kyla problemų patekus į ligoninę, nes už medicinos pagalbą tenka susimokėti pačiam.

Arba PSA tyrimas. Pirminės sveikatos priežiūros centre jis atliekamas nemokamai. Bet jeigu jūrininkas nėra įsiregistravęs šeimos klinikoje ar poliklinikoje, tyrimas atliekamas ligoninėje – o tuomet už jį tenka susimokėti. Ir tokių atvejų labai daug“, – pasakojo V.Kuolas.

 Jūros medicinos poskyrio registre – daugiau nei 17 tūkstančių jūroje dirbančių žmonių medicininių kortelių. Tai visi, kurie bent kartą lankėsi čia nuo pat poskyrio atidarymo.  Tarp jų – ir užsieniečiai: rusai, ukrainiečiai, latviai, nemažai filipiniečių. 

 Sveikatos patikrinimas Klaipėdoje neatima daug laiko. Sveiki jūrininkai sveikatos pažymėjimą gauna patikros dieną.

Medicinos komisiją sudaro specialistų komanda: vidaus ligų gydytojas, chirurgas, oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas, odontologas, radiologas, moteris tikrina ir akušeris-ginekologas,

Kaip informavo Jūros medicinos poskyrio vyriausioji bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Bachtina, per praėjusius metus buvo patikrinta daugiau nei 4700 jūrininkų sveikata.

 Jūrininkams medicininės komisijos metu atliekami tyrimai:

kraujo,

šlapimo,

gliukozės kiekio,

kardiograma, 

 tyrimai dėl ŽIV, lytiškai plintančių ligų,

 krūtinės ląstos rentgenograma,

 akispūdis (nuo 40 metų kas trejus metus), regėjimo aštrumas, spalvinė rega,

 audiometrija (dirbantiems mašinų skyriuje),

 moterims nuo 35 metų – citologinis PAP tyrimas.

 Rekomenduojamas PSA tyrimas vyrams, sulaukusiems 50 metų. Tyrimas neatliekamas, jeigu yra šeimos gydytojo išrašas apie atliktą tyrimą.

 

Dienraštis „Lietuvos rytas“