Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Vožtuvų operacijos – pro mažesnį pjūvį

dsc_4848

Kardiochirurgas dr. Saulius Raugelė atlieka ir mažiau žalojančias širdies vožtuvų operacijas.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėtos atlikti mažiau žalojančios širdies vožtuvų operacijos. Lyginant su klasikinėmis, kai kuriems ligoniams jos  gali turėti privalumų. Chirurginės intervencijos metu atliktas mažesnis nei įprasta krūtinkaulio pjūvis suteikia galimybę greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą, išvengti infekcijų ir komplikacijų.

Pritaikė įgytą patirtį

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga teigė, kad mažiau žalojančios, pacientą tausojančios chirurginės operacijos – ne naujiena.

„Šiek tiek nedrąsiai pas mus jos kelią skinasi širdies chirurgijoje. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirba profesionalai, kuriems nėra nieko neįmanomo, kurie nuolatos ieško pacientui geriausio sprendimo“, – tvirtino J.Sąlyga.

Nauju metodu operacijas atliekantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos mokslų dr. Saulius Raugelė vyko į specialius kursus Mastrichte, Nyderlanduose, kur gilino minimaliai invazinės chirurgijos žinias. Grįžęs į uostamiestį įgytą patirtį jis pasiūlė pritaikyti savo darbo vietoje – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Kardiochirurgas džiaugėsi, kad vadovybė įžvelgė technologinį šių operacijų pranašumą ir sutiko, jog jos būtų pradėtos atlikti.

„Džiugu, kad esame kvalifikuoti ir galime pritaikyti šį metodą. Šiuo metu Jūrininkų ligoninėje atliktos 5 mažiau žalojančios chirurginės širdies intervencijos“, – pasakojo S.Raugelė.

Daro mažesnį pjūvį

Kardiochirurgas pasakojo, kad širdies operacijas galima atlikti ne tik tradiciniu, bet ir mažai invazyviu būdu.

S.Raugelė paaiškino, kad įprastai širdies chirurginės intervencijos metu daromas 20–30 cm pjūvis per visą krūtinkaulio ilgį. Mažiau traumuojančiai operacijai atlikti reikalingas tik 8–10 cm ilgio pjūvis, be to, jis įmanomas įvairiose krūtinės ląstos vietose.

Mažiau žalojančios operacijos  Europoje atliekamos daugiau nei 10 metų, tiesa, jos nėra masinis reiškinys. Šią tendenciją lemia chirurginės intervencijos pobūdis – dėl daug mažesnio nei tradicinės operacijos metu pjūvio chirurgui susiaurėja širdies matomumo laukas, reikia būti dar atsargesniam, kruopštesniam. Tiesa, vėliau atliekami veiksmai išlieka tokie patys, kaip ir klasikinės širdies intervencijos metu.

Išsprendžia ir estetinę problemą

Šių operacijų nauda ir pranašumas pacientams – neabejotinas.

„Dėl mažesnio pjūvio ne taip traumuojamas žmogaus organizmas, žaizda gyja greičiau, sumažėja komplikacijų, infekcijų tikimybė. Krūtinkaulio gijimas – gana ilgas ir skausmingas procesas, trunkantis nuo 3 iki 6 mėnesiu. Per šį laikotarpį pacientas negali atlikti aktyvių fizinių veiksmų. Kai pjūvis mažas, tokių apribojimų nebelieka“, – privalumus vardijo kardiochirurgas.

Be to, pasiekiamas geresnis kosmetinis efektas. Yra moterų, kurios nepageidauja rando krūtinės srityje, laukė šių operacijų starto.

„Apskritai žmonės pas gydytojus ateina jau pasidomėję įvairiomis galimybės, turėdami išankstinę nuomonę“, – neslėpė S.Raugelė.

Tačiau, anot mediko, mažiau žalojančias operacijos tinka ne visiems pacientams. Jų nesiimama išvešėjusios aterosklerozės ir kraštutinio nutukimo atvejais.

„Jei nevargina minėtos gretutinės ligos, dėl operacijos pobūdžio pacientas ir chirurgas apsisprendžia kartu“, – teigė kardiochirurgas.

Koreguoja vožtuvus

Klaipėdos jūrininku ligoninėje mažiau žalojančių operacijų metu per vieną nedidelį pjūvį gali būti koreguojami ar protezuojami vis trys širdies vožtuvai – aortos, dviburis, triburis, taip pat šalinami prieširdžių pertvarkos defektai.

„Tradicinės chirurginės intervencijos metu į širdį įvedami specialūs vamzdeliai – kaniulės. Jomis į širdį atitekantis kraujas nukreipiamas į dirbtinės kraujo apytakos aparatą, kur jis prisotinamas deguonies ir jau kitais vamzdeliais grąžinamas į aortą. Kadangi mažiau invazyvios operacijos metu nėra vietos vamzdelius į širdį įvesti per operacinį pjūvį, tai padaroma per vos 3 cm pjūvį kirkšnyje“, – paaiškino S.Raugelė.

Vožtuvo korekcija tiek tradicinės, tiek mažiau traumuojančios operacijos metu trunka 3–3,5 val., tik pastarajai reikalingas dar kruopštesnis ir ilgesnis pasiruošimas.

„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tiek klasikinės, tiek mažiau žalojančios operacijos rizika – tokia pati. Ligoninėje taikoma naujovė labiau susijusi su geresniu gijimu, vėlesne estetine išvaizda“, – pripažino S.Raugelė.

Taiko moderniausiu metodus

Dar vienas būdas atlikti širdies operacijas su kuo mažesne intervencija į žmogaus kūną – videoasistuojanti širdies chirurgija, kai įrankiai įvedami pro tarpą tarp šonkaulių, nedaromas pjūvis per kaulą, procesas stebimas ekrane. Kol kas ligoninėje tokios operacijos nėra atliekamos, tačiau, pasak širdies chirurgo, tikėtina, kad ateityje joms reikiama aparatūra gali būti įsigyta.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovų teigimu, stengiamasi, kad profesionalūs gydytojai galėtų maksimaliai išnaudoti savo žinias ir galimybes bei pritaikytų pačius moderniausius gydymo būdus savo pacientams, nežiūrėdami, ar gydytojams – patogiau. Tvirtinama, kad svarbiausia yra pasiekti teigiamų ligoniui rezultatų.

„Pagal savo galimybes stengiamės lygiuotis į Europoje ir JAV diktuojamus standartus. Kalbant apie suaugusiųjų širdies chirurgiją, visi pasaulyje taikomi metodai yra įmanomi ir mūsų ligoninėje“, – akcentavo S.Raugelė.

Tikisi pasisekimo

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas pripažino, kad kardiochirurgija ir vis labiau populiarėjančios minimaliai invazinės operacijos sunkiai suderinamas dalykas.

„Yra operacijų, kai per mažą pjūvį jos atlikti neįmanoma techniškai. Tad dideliu pjūviu atliekama klasikinė širdies operacija ir toliau išliks nepakeičiama. Tačiau tais atvejais, kai tai įmanoma, mažiau žalojančios chirurginės širdies intervencijos, kai atveriamas ne visas, o tik dalis krūtinkaulio, gali padėti pasiekti geresnių rezultatų“, – kalbėjo G.Kundrotas.

Anot jo, tokios operacijos labiau reikalingos tam tikriems žmonės, pavyzdžiui, senyvo amžiaus asmenis, kurių krūtinkaulį pažeidė osteochondrozė, arba aktoriams, diktoriams, norintiems paslėpti randą.

„Tačiau daugelis mažiau invazinių procedūrų apsunkina darbą gydytojams. Operacija ligoniams ir chirurgui tampa labiau komplikuota“, – akcentavo G.Kundrotas, neabejodamas, kad šis metodas sulauks pasisekimo ir atras savo pacientą.

Statistika

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 2015 m. atlikta 515 širdies operacijų.

Iš jų 250 vainikinių arterijų šuntavimo operacijos su dirbtine kraujo apytaka.

10 be dirbtinės kraujo apytakos (plakančioje širdyje).

82 širdies vožtuvų korekcija ir (ar) protezavimai.

83 kombinuotos vainikinių arterijų šuntavimo ir vožtuvų operacijos.

90 kitų chirurginių intervencijų.

 

Dienraštis „Klaipėda“