Ligoninės istorija

Klaipėdos jūrininkų ligoninės istorija ilga ir paini. Per kelias dešimtis metų iš žinybinės gydymo įstaigos, skirtos tik jūrininkams, keitusi pavaldumą, pavadinimus ir adresus, šiandien Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra stipri ir konkurencinga 679 lovų daugiaprofilinė gydymo įstaiga, pripažinta pacientų iš visos Lietuvos.

O jos istorija prasidėjo 1949 m., kai Klaipėdoje buvo atidaryta tarpžinybinė 50 lovų Prekybos uosto ligoninė ir poliklinika. Ši sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai vadovavo vyriausiasis gydytojas Julius Simonavičius, teikė stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą uosto darbuotojams.

1956 m. duris atvėrė Žuvies pramonės darbuotojų 50 lovų ligoninė. Jos vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas Simanas Daukantas. 1957 m. vyriausiojo gydytojo pavaduotoju nedarbingumo ekspertizės klausimais paskirtas Adolfas Stacinskas, 1958 m. vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinai – Marija Raugalienė, 1957 m. poliklinikos vedėju – Kazimieras Skvarnavičius, 1957 m.  ligoninės vyriausiąja medicinos seserimi – Danutė Leketienė. 1956 m. poliklinikos vyriausiąja medicinos seserimi – Julija Untulytė, 1963 m. – Meilutė Jakaitienė. 1969 m. Žuvies pramonės poliklinikos vedėju paskirtas Jonas Galdikas.

Klaipėdoje veikė ir laivų statyklos „Baltija“ ligoninė.

1962 m. visos trys – Prekybos uosto, Žuvies pramonės darbuotojų ir laivų statyklos „Baltija“ ligoninės – buvo sujungtos į 150 lovų Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninę.

Stacionaro skyriai buvo įkurti įvairiose miesto vietose esančiuose pastatuose, ir tai labai apsunkino budinčių gydytojų bei konsultantų darbą. Ligoninės rėmėjai, suprasdami medikų sunkumus, perdavė du bendrabučio pastato aukštus poliklinikai ir tarpreisinio jūrininkų viešbučio pastatą Nemuno gatvėje, kur buvo įkurtas 210 lovų stacionaras.

Nuo 1976 m. Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninės vyriausiuoju gydytoju paskirtas Vladimiras Meilė, o Vakarų laivų remonto įmonės poliklinikai vadovu – Viktoras Grigalauskas.

1979 m. vyriausiojo gydytojo pavaduotoju laivyno reikalams paskirtas Romualdas Steponas Skačkauskas.

Mieste daugėjo jūrinių įmonių, tad ilgainiui ligoninė pradėjo teikti medicinos pagalbą 48 tūkstančiams gyventojų, kurie sudarė beveik pusę visų mieste dirbančių žmonių. Ligoninėje trūko vietų. Tai tapo didžiule problema, todėl pradėta galvoti apie naują ligoninę jūrininkams.

Tuometinis Klaipėdos miesto vadovas Alfonsas Žalys, Žuvies pramonės gamybinio susivienijimo generalinis direktorius Eugenijus Urbonavičius bei Lietuvos jūrų laivininkystės viršininkas Alfonsas Ramanauskas kreipėsi į Žuvies pramonės ir Jūrų laivyno ministerijas dėl naujos ligoninės statybos finansavimo. Vėliau tuo pačiu reikalu ne kartą kreiptasi į Respublikos Vyriausybę, Sveikatos apsaugos bei Laivų statybos pramonės ministerijas.

Pagaliau 1979 m. Žuvies pramonės ministerija, o po metų ir Jūrų laivyno bei Laivų statybos pramonės ministerijos sutiko iš dalies finansuoti ligoninės statybą. Lėšas tam skyrė tuometinė Valstybinė žvejybos įmonė „Jūra“, Lietuvos jūrų laivininkystė, Valstybinė laivų statykla „Baltija“, Valstybinė Vakarų laivų remonto bei Valstybinė transporto laivyno įmonės.

1983 m. buvo pakeistas Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninė pavadinimas ir ji tapo Centrine baseino ligonine.

1985 m. patvirtinta naujos 360 lovų ligoninės projektinė užduotis ir statybos suvestinė sąmata. Miesto statybos projektavimo institutas parengė ligoninės projektą, kurio autorius – architektas Eduardas Chlomauskas.

1988 m. kovo 18 dieną 5,4 ha plote padėtas kertinis naujos ligoninės akmuo. Tai buvo patikėta bendrovės „Ranga“ (direktorius Povilas Rožanskas) statybininkams.

Naujoji ligoninė turėjo būti pastatyta per 36 mėnesius. Deja, statybai įpusėjus atsirado daug nenumatytų problemų. Keičiantis šalies ekonominei padėčiai, trūko statybinių medžiagų bei įrengimų. Jiems brangstant, augo statybos sąmatinė vertė. Trūko lėšų. Statybos darbai užsitęsė. Tuometiniai miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas bei miesto meras Benediktas Petrauskas ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, kad ši skirtų lėšų ligoninės statybai užbaigti.

Galop lėšos buvo gautos.

1992 m. sausio 23 dieną ligoninės vadovu buvo paskirtas Jonas Sąlyga.

1993 m. lapkričio 30 dieną statybininkai įteikė ligoninės vadovui simbolinį gydymo įstaigos raktą, čia sulaukta pirmųjų pacientų, o 1994 metais balandžio 9 dieną įvyko oficialus Klaipėdos jūrininkų ligoninės atidarymas.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras akademikas Jurgis Brėdikis oficialiame Jūrininkų ligoninės atidaryme pasakė: „Tai yra atidarymas didžiausios Nepriklausomybės metais ligoninės. Ir dabar, kada mes jau turime kelti klausimus apie tai, kad kai kurių sovietiniu metu suplanuotų gigantų negalime užbaigti, negalime suremontuoti jau prašančių, mirtinai prašančių remonto pastatų, kiekvienas atidarymas yra be galo džiugus. Juo labiau tokios ligoninės, kuri, nors ir vadinasi Jūrininkų ligonine, bet, kaip girdėjome, turi naujus skyrius, – ji tarnaus ir miestui, ir rajonui, Žemaitijai. Tai yra didelis indėlis į Lietuvos sveikatos politiką“.

Žinybinė ligoninė, kurioje dirbantys specialistai teikė sveikatos priežiūros paslaugas žvejams, jūreiviams, uosto darbuotojams, išaugo į daugiaprofilinę specializuotą sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teikia pagalbą visos Lietuvos gyventojams.

Vėliau vykstant sveikatos apsaugos tinklo pertvarkai ir reorgnizacijos procesams prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2003 m. prijungta Palangos ligoninė, jo  2010 m. – Švėkšnos psichiatrijos ligoninė.

Nuo 2023 metų sausio 1 d. veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė. Ji įsteigta į vieną ligoninę sujungus Klaipėdos universitetinę ligoninę, Klaipėdos jūrininkų ligoninę bei Palangos reabilitacijos ligoninę.

Naujai įregistruota Klaipėdos universiteto ligoninė tapo trečiuoju stipriu, universiteto lygmens medicinos centru šalyje ir didžiausia pagal veiklos apimtis daugiaprofiline asmens sveikatos priežiūros įstaiga Vakarų Lietuvos regione.

Jūrininkų ligoninė tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės filialu.

 

 

Paskutinį kartą atanujinta 2023-05-04 10:42:50