Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE ATNAUJINTOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS: AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS (PIRMENYBĖ TEIKIAMA NUOTOLINĖMS KONSULTACIJOMS), PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS. NUO BIRŽELIO 17 D. ATŠAUKUS KARANTINĄ LIEKA VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOS SITUACIJOS REŽIMAS. TODĖL VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE BUVO NUMATYTI DĖL KARANTINO, TARP JŲ IR PACIENTŲ LANKYMO, LIEKA GALIOTI. 

COVID -19 ir širdies ligos – mirtinas derinys

Širdies ligas užgožė pandemija, tačiau jos niekur nedingo. Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai primena, kad raginimas likti namuose per COVID-19 netaikomas tokiais atvejais, kai ištinka infarktas ar kiti rimti širdies veiklos sutrikimai.

Rimčiausia problema – širdies nepakankamumas

Lietuvos kardiologai gegužės pradžioje kartu su Europos šalimis mini Širdies nepakankamumo savaitę. Taip siekiama informuoti visuomenę apie širdies nepakankamumo aktualijas, epidemiologinius mastus populiacijai senstant. Širdies nepakankamumas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų, su kuria dažniausiai susiduriama vyresniame amžiuje. Tačiau anksti diagnozavus širdies nepakankamumą, jis gali būti sėkmingai gydomas, tai pagerina gyvenimo kokybę ir prailgina amžių.

“Pasaulinė pandemija pakoregavo daugelį dalykų, tarp jų ir pacientų konsultacija bei viešus renginius, skirtus širdies nepakankamumo aktualijoms. Todėl šiandien mes, Klaipėdos jūrininkų ligoninės širdies nepakankamumo grupė, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupės nariai, norime priminti, kad širdies ligos niekur nepasitraukė. Galbūt tik kiek prisidengė COVID -19 infekcijos skraiste. Tiek Europos, tiek ir Amerikos kardiologų draugijos pabrėžia, kad į didelės rizikos grupę susirgti širdies nepakankamumu patenka pacientai, kuriems jau diagnozuota: pirminė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, miokardo infarktas, aterosklerozė, priklausomybė nikotinui, alkoholiui, prieširdžių virpėjimas, lėtinė inkstų liga, smegenų kraujagyslių patologija, nutukimas, mažakraujystė, be to šie pacientai turi didelę riziką susirgti COVID-19 infekcija“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja Roma Kavaliauskienė.

COVID – 19 iššūkis kardiologams

Nors COVID-19 pandemijos metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas kvėpavimo sistemos  problemoms ir pakankamam ventiliacijos aparatų skaičiaus  įrengimui, pirmose linijose dirbantys gydytojai susiduria su nauja medicinine paslaptimi – daugeliui sergančių COVID-19 pacientų be plaučių pažeidimo taip pat kyla širdies problemų ir jie miršta būtent dėl to.
Širdies pažeidimas COVID-19 sergantiems pacientams  šiame pandemijos apimtame pasaulyje  tapo rimtu galvosūkiu kardiologams. Vienam iš penkių ligoninėje gydomų pacientų dėl COVID-19 infekcijos  yra širdies pakenkimo požymių. Tokius duomenis tinklapyje „Kaiser Health News“ pateikė Marianas Hawrylukas, o kardiologai bando rasti atsakymus kodėl?

Gaunant daugiau duomenų iš Kinijos, Italijos, JAV, vis daugiau širdies ligų ekspertų mano, kad COVID-19 virusas gali tiesiogiai pažeisti  širdies raumenį. Pirminiuose  tyrimuose širdies pažeidimai buvo nustatyti net 1 iš 5 pacientų, dėl jų vystėsi širdies nepakankamumas, o mirtis ištiko net tuos, kuriems kvėpavimo sutrikimo požymių nebuvo.

Klausimas ar atsirandančias  širdies problemas sukelia pats virusas, ar tai yra organizmo reakcijos į virusą pasekmė, tapo vienu iš kritinių nežinomųjų, su kuriais susiduria gydytojai, mėginant suprasti naują ligą. Iš dalies sunku nustatyti, kaip virusas veikia širdį, nes vien tik pati  sunki liga gali trikdyti širdies veiklą.

COVID-19 pacientams širdies pakenkimo priežastis gali būti tiesiogiai širdies raumenį užkrečiančio viruso poveikis. Pradiniai tyrimai parodė, kad koronavirusas prisitvirtina prie tam tikrų receptorių plaučiuose, o tie patys receptoriai yra ir širdies raumenyje. Kovo mėnesį buvo paskelbti du tyrimai  iš Kinijos, kuriuose pirmą kartą buvo apžvelgta širdies problemų paplitimas tarp COVID-19 sergančių pacientų. Jų duomenimis tarp 416 hospitalizuotų pacientų 19% turėjo širdies pažeidimo požymių ir turėjo didesnę riziką mirti. 51% asmenų, kuriems buvo pažeista širdis mirė. Pacientams, jau prieš koronavirusinę infekciją sirgusiems širdies liga, buvo daug didesnė širdies pažeidimo tikimybė.

Širdies priepuoliai COVID-19 metu

Europos kardiologų draugija rekomenduoja pajutus bet kurį iš šių simptomų: stiprėjantį krūtinės skausmą, širdies plakimą, dusulį, alpimą, nedelsiant skambinkiti greitosios pagalbos tarnybai ir leiskite jiems įvertinti simptomus.
Atminkite, net ir pandemijos metu nedelskite. Kiekviena minutė yra svarbi!  Ligoninės padarys viską, kad gydytų jus saugioje aplinkoje.
Europos kardiologų draugijos prezidentas savo  pranešime širdies ligomis sergantiems pacientams primena: „Raginimas likti namuose per COVID-19 netaikomi širdies priepuoliams“.

 Dažniausiai pacientų  užduodami klausimai:

Ar didesnė rizika susirgti COVID-19 turint širdies ligą  nei tiems, kuriems nėra širdies ligos?

Ne – infekcija užsikrėsti gali bet kuris, tačiau žmonės, sergantys širdies ligomis labiau linkę į infekciją ir infekcijos simptomai gali būti sunkesni. Iki šiol dauguma žmonių, užsikrėtusių COVID-19, serga lengva eiga, įskaitant gerklės skausmą, kosulį ir karščiavimą, tačiau kai kuriems žmonėms (iki 5 proc.) išsivysto pneumonija. Mes dar nežinome, ar žmonės, sergantys širdies ligomis, labiau linkę užsikrėsti COVID-19.

Ar sunkių COVID-19 simptomų atsiradimo rizika yra panaši visiems pacientams, sergantiems širdies liga, ar yra skirtumų?


Užkrėtimo pagrindas yra vienodas visiems asmenims. Virusas persiduoda per lašelius ore nuo užkrėsto žmogaus, kosint, čiaudint ar kalbant arba liečiant užterštus paviršius, nes virusas gali išgyventi kelias valandas ar net dienas ant tokių paviršių kaip stalai ir durų rankenos. Patekęs į organizmą virusas tiesiogiai pažeidžia plaučius ir sukelia uždegiminį atsaką, kuris širdies ir kraujagyslių sistemai sukelia stresą dviem būdais. Pirma, užkrėtus plaučius sumažėja deguonies kiekis kraujyje, antra, dėl paties viruso uždegiminio poveikio taip pat mažėja kraujospūdis. Tokiais atvejais širdis turi plakti greičiau ir sunkiau tiekti deguonį į pagrindinius organus.
Ypač rizikingos yra šios grupės:
Teoriškai didžiausia rizika užsikrėsti virusu  yra asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui po transplantacijos, vėžiu sergantiems pacientams, kuriems taikoma chemoterapija ar intensyvi radioterapija, pacientams, greta sergantiems leukemija ar limfoma ir širdies ligomis.
Kitos rizikos grupės yra senyvo amžiaus ir silpni žmonės, taip pat nėščios moterys, sergančios gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Didžiausia rizika yra asmenims sergantiems širdies ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, diliatacinė kardiomiopatija, esant  pažengusiai aritmogeninei dešiniojo skilvelio kardiomiopatijai ir pacientams su įgimta cianozine  širdies liga.
Į tą pačią didelės rizikos kategoriją taip pat gali būti įtraukti pacientai, kuriems yra obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija.
Neįrodyta, kad virusas užkrečia implantuotus prietaisus, tokius kaip širdies stimuliatoriai ir kardioverteriai defibriliatoriai, arba sukelia infekcinį endokarditą sergantiems širdies vožtuvų ligomis.

Ar didesnė rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija esant prieširdžių virpėjimui?

Prieširdžių virpėjimas savaime nedidina infekcijos rizikos. Nepaisant to, daugelis prieširdžių virpėjimą sergančių pacientų yra vyresnio amžiaus ir turi kitų ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, hipertenzija ir diabetas, dėl kurių jie gali sirgti sunkesne ligos eiga. Visiems pacientams patariama tinkamai laikytis bendrų apsaugos priemonių, tokių kaip socialinis atsiribojimas ir dažnas rankų plovimas, siekiant išvengti infekcijos.

Ar koronavirusas gali sukelti širdies problemas, tokias kaip širdies priepuolis ar aritmija?

Remiantis uždegiminiu viruso poveikiu, egzistuoja rizika, kad virusinė infekcija gali sukelti aterosklerozinių plokštelių (riebalinių sankaupų) plyšimą vainikinėse arterijose ir sukelti ūminius koronarinius sindromus (širdies priepuolį). Asmenys, patiriantys stiprų diskomfortą krūtinėje  pasireiškus kitiems  koronaviruso simptomams, turėtų nedelsdami paskambinti į GMP.

Kai kuriems asmenims sunkūs sisteminiai uždegiminiai sutrikimai gali pagilinti aritmiją ar net sukelti prieširdžių virpėjimą.

Ūminis virusinės infekcijos sukeltas uždegimas gali pabloginti širdies ir inkstų veiklą, tačiau nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte šių problemų. Turėtumėte griežtai laikytis rekomendacijų, kad išvengtumėte užsikrėtimo.

Ar širdies liga ir cukriniu diabetu ir (arba) hipertenzija sergančių pacientų rizika didesnė?

Kinijos, kur atsirado liga, duomenys rodo, kad nemaža dalis išgyvenusių žmonių ir tų, kuriems išsivystė sunki liga, turėjo gretutines ligas, tokias kaip diabetas ir hipertenzija. Tiksli to priežastis kol kas neaiški. Tikėtina, kad hipertenzija ir diabetas yra paplitę tarp gyventojų ypač vyresnio amžiaus grupėje (virš 70 metų), kur mirštamumas nuo COVID-19 infekcijos yra didžiausias.
Viename straipsnyje tai buvo siejama su angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių (A2RB / ARB), kurie yra įprasti vaistai padidėjusio kraujospūdžio gydymui, naudojimu. Svarbu pabrėžti, kad tai yra teorija, kuri dar turi būti pagrįsta įrodymais. Pagrindinės sveikatos organizacijos, tokios kaip Europos kardiologų draugija, Britanijos širdies draugija ir Amerikos širdies asociacija bei Lietuvos kardiologų draugija  rekomenduoja tęsti šių vaistų vartojimą (nes jų teigiamas poveikis yra gerai žinomas), stebint hipertenzija ir diabetu sergančių pacientų ligos progresą.

Yra pranešimų, kad COVID-19 gali sukelti miokarditą ar perikarditą. Jei anksčiau sirgote miokarditu/perikarditu, ar esate labiau linkęs užsikrėsti antrą kartą?


Nėra duomenų, kad asmeniui, kuris praeityje sirgo miokarditu ar perikarditu, yra didesnė rizika susirgti ta pačia komplikacija esant COVID-19. Pripažįstama, kad kai kuriais miokardito atvejais yra recidyvuojanti eiga, tačiau nepakanka įrodymų, kad COVID-19 virusas tiesiogiai užkrečia širdį; tačiau ūmus infekcijos sukeltas uždegiminis atsakas gali pabloginti širdies veiklą ir sustiprinti širdies nepakankamumo simptomus.

Ar žmonės, sergantys širdies liga, dažniau miršta nuo COVID-19, nei tie, kurie jos neturi?


Iki šiol senesnis amžius ir pagrindinės ligos, įskaitant širdies ligas, buvo mirties rizikos veiksniai. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad dauguma pacientų, net ir sergantys širdies liga, turėjo lengvas infekcijas ir visiškai pasveiko.

Ar yra kokių nors papildomų priemonių, kurių turėčiau imtis, kad sumažėtų rizika susirgti COVID -19, nes sergu širdies liga?


Vykdykite visus  šalies sveikatos priežiūros institucijų patarimus.

Ar turėčiau pakeisti savo širdies vaistų dozę?

Aišku yra tai, kad nutraukti ar pakeisti vaistus gali būti labai pavojinga ir tai pablogins jūsų būklę. Vaistai yra būtini esant širdies nepakankamumui ir kontroliuojant aukštą kraujospūdį, padedant užkirsti kelią širdies priepuoliui ar insultui ir pan. Bet kokie gydymo pakeitimai, kurių nerekomendavo sveikatos priežiūros specialistas, gali sukelti didesnę širdies ligos pablogėjimo riziką, todėl labai rekomenduojama toliau vartoti vaistus, kaip nurodyta.

Pacientai, kurie vartoja imunitetą silpninančius vaistus, pavyzdžiui po širdies persodinimo, turėtų ir toliau vartoti šiuos vaistus. Dozės sumažinimas yra susijęs su didele persodintos širdies atmetimo rizika.

Prašome vartoti visus vaistus tiksliai taip, kaip nurodyta, jei abejojate, kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją, tačiau prieš tai nepasitarę su jais nieko nekeiskite.

Buvo naujienų apie kai kuriems COVID-19 pacientams taikytus vaistus, kurie gali sukelti pavojingas aritmijas. Ką reikia žinoti?

Pacientai, sergantys ilgo QT sindromu, patekus  į ligoninę turi informuoti  gydantį gydytoją apie jų širdies patologiją. Ilgo QT sindromas yra paveldima būklė, kai širdies elektriniai signalai vėluoja, todėl jaučiama  aritmija (nereguliarus širdies plakimas). Kai kurie vaistai, taikomi gydant COVID-19 pacientus, gali pailginti QT intervalą ir kai kuriems asmenims sukelti aritmiją. Be to, yra keletas prieširdžių virpėjimui ar depresijai gydyti vartojamų vaistų, kurie gali pailginti QT intervalą. Todėl gydytojui svarbu žinoti apie visus vartojamus vaistus ir nustatytas patologijas. Jei  vykstate  į ligoninę būtinai visada pasiimkite su savimi išsamų naudojamų vaistų sąrašą!

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.

Paskutinį kartą atanujinta 2020-05-06 18:01:43