Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Kardiologų patarimas: per karščius nepamirškite vandens ir vaistų

Įsivyravę neįprasti karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikus verčia sunerimti – pastaruoju metu sulaukiama pastebimai daugiau ūminio insulto, infarkto ištiktų pacientų, kreipiasi ir skysčių netekę pacientai. Medikai atviri – karščio metu gali kilti pavojingų būklių sveikatai, ir tai pirmiausia susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Sunku susieti visus faktorius, kodėl tam tikru metu itin padaugėja skubios pagalbos reikalaujančių ligonių, tačiau niekas neabejoja, kad ūminėms kritinėms sveikatos būklėms įtakos turi karščiai. Tai pastebėta per eilę metų“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė.

Pasak gydytojos, karštuoju metu žmonės daug prakaituoja, o gerti vandenį pamiršta.

„Tai ypač liečia sodus, daržus turinčius žmones. Prasidėjus lauko darbų sezonui žmonės daug prakaituoja, netausoja savęs, negeria vandens. Skysčių praradimas padidina kraujo krešumą. Formuojasi trombai. Jei žmogus vyresnio amžiaus, jo kraujagyslės pakenktos, ūmių insultų, ūmių infarktų įvyksta daugiau. Negana to, darbai žmones išblaško, dingsta nusistovėjusi rutina, tad labai dažnai jie net pamiršta išgerti vaistus“, – pasakojo D.Jarašūnienė.

Gydytojai primena, kad lėtinėmis ligomis sergantys pacientai  neturėtų pamiršti laiku vartoti paskirtų medikamentu, vengti saulės piko valandų, dirbti saikingai, įvertinant savo jėgas ir, svarbiausia, vartoti pakankamai skysčių.

Dėl sutirštėjusio kraujo ir susidariusių krešulių gali užsikimšti ne tik galvos ar širdies, bet ir  kojų ar rankų ir kitos kraujagysles.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat pataria vengti saulės ir rekomenduoja gerti daug skysčių.

„Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį“, – informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Ką reikia žinoti:

  • Esant karštam orui gerti daugiau skysčių.
  • Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
  • Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
  • Per karščius riboti fizinį aktyvumą.
  • Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
  • Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
  • Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.

 

 

Paskutinį kartą atanujinta 2019-06-07 11:15:18