Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Teatre – gyvybes gelbstintis prietaisas

 

Klaipėdos dramos teatras ir Teatro aikštė tapo saugesnė vieta klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Čia įrengtas gyvybę gelbstintis prietaisas – defibriliatorius, o teatro darbuotojai apmokyti juo naudotis. Tai Lietuvos širdies asociacijos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės dovana teatrui ir klaipėdiečiams.

„Staigių mirčių buvo, yra ir bus. Net ir XXI-o amžiaus medicina, kuri daro stebuklus, prieš staigią širdies mirtį yra bejėgė. Jai ištikus ne ligoninėje, tikimybė išgyventi tesiekia iki 10 proc. Bet je žmogus laiku pradedamas gaivinti, jei jam teikiama reikiama pagalba, tikimybė išlikti gyvam išauga iki 45 proc. Svarbu, kad visi mokėtumėm tinkamai elgtis tokiu metu. Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą kai ji netikėtai sustoja. Tikimės, kad Klaipėdos dramos teatras taps ta vieta, kurioje lankytojai ir darbuotojai jausis saugūs, o ištikus nelaimei, žinos ką daryti“– įteikdama defibriliatorių sakė Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Raugelienė.

„Defibriliatorius teatre – šioks toks interesų konfliktas. Sakoma, kad kiekvieno aktoriaus svajonė numirti scenoje, o šis prietaisas skirtas pakirpti tokiai svajonei sparnus“, – juokavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Nerijus Klimas, dėkodamas Lietuvos širdies asociacijai, nupirkusiai ir dovanojusiai prietaisą, kuris daugelyje Europos valstybių tampa tokiu įprastu, kaip gesintuvas, kurį galima rasti ne tik oro uostuose, bet ir parduotuvėse, stotyse, muziejuose, koncertų salėse, kitose žmonių susibūrimo vietose.

Su Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojų komanda – kardiologais Jonu Jarašūnu, Andrej Pileckij, Dalia Jarašūniene, anesteziologėmis – reanimatologėmis Rasa Jansoniene ir Dovile Valančiene N.Klimas bei R.Raugelienė mokė Klaipėdos dramos teatro darbuotojus teikti pirmąją pagalbą ir  supažindino su išorinio automatinio defibriliatoriaus naudojimo principais.

„Staigios mirties priežastis ne ligoninėje dažniausiai yra skilvelių virpėjimas, o jį atkurti galima tik  panaudojant defibriliaciją – elektros impulsą. Prasidėjus skilvelių virpėjimui širdies energetiniai rezervai labai greitai senka. Net išsivysčiusiose šalyse greitoji medicinos pagalba dažniausiai atvyksta per 8-15 minučių. O žmogaus smegenų pažeidimai prasideda po 4-5. Mes galime atgaivinti ligonį ir po 20 minučių, tačiau liks pažeistos jo smegenys. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja pirmą defibriliacijos impulsą atlikti praėjus 4-5 minutėms po staigios mirties. Siekiamybė – 3 minutės. Kiekviena praleista minutė reanimacijos sėkmę mažina 10 proc. Todėl laikas čia yra labai svarbus. Jei mes viską atliekame laiku, reanimacijos sėkmė siekia 75 proc.“, – akcentavo N.Klimas, kalbėdamas apie skilvelių virpėjimą.

Tačiau vien tik prietaisas, padėtas lentynoje, nieko nereiškia. Labai svarbu yra žmonės, kurie yra šalia, kurie nebijotų ir mokėtų elgtis su defibriliatoriumi.

Aparatas automatiškai analizuoja situaciją ir sprendžia, ar reikės elektros impulso, visas komandas duoda lietuvių kalba, tad tereikia viską tiksliai vykdyti.

„Kartais defibiliatorius kabo ir nereikia jo naudoti, bet dulkes nuo jo nušluostyti verta ir dėl vieno atvejo per 10 metų. Telieka palinkėti, kad jis niekada nebūtų panaudotas, bet visada budėtų ir teiktų saugumą“, – linkėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė.

Uostamiestyje jau yra sėkmingų tokio aparato panaudojimo pavydžių. Prieš keletą metų vienoje baldų gamykloje 42 metų vyrą kolegos darbininkai patys atgaivino su tokiu prietaisu, jam buvo diagnozuotas ūmus miokardo infarktas, bet be jokio neurologinio pažeidimo.

Preliminariomis žiniomis šiuo metu uostamiestyje įmonėse ir įstaigose gali būti iki 15 defibriliatorių.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.

 

Paskutinį kartą atanujinta 2019-04-29 17:35:06