Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS – AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS, PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS – TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į VISAS SAM IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJAS IR LAIKANTIS GRIEŽTŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ DĖL COVID-19 PLITIMO.

LIGONINĖJE GALIOJA VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE ŠALYJE AR SAVIVALDYBĖJE YRA NUMATYTI DĖL KARANTINO AR EKSTREMALIOS SITUACIJOS.

LIGONINĖJE PACIENTŲ LANKYMAS DRAUDŽIAMAS, IŠSKYRUS TERMINALINĖS BŪKLĖS PACIENTUS. NUTRAUKTOS VISOS VANDENS PROCEDŪROS FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS SKYRIAUS PACIENTAMS.

Covid-19 liga persirgusiems palieka atspaudą

Persirgusieji koronavirusine infekcija džiaugiasi įveikę šią ligą, tačiau gydytojai pastebi, kad neretai šie pacientai kreipiasi ir vėl. Tačiau jau dėl kitų sveikatos problemų. Klaipėdos jūrininkų ligoninės specialistai atkreipia dėmesį, kad naujiems, arba iš užmaršties sugrįžusiems negalavimams įtakos turi ne tik tiesioginis, funkcinis COVID-19 ligos poveikis, bet ir psichoemocinė pacientų savijauta.

Poveikis – dvejopas

Dabar daug kalbama apie sergančiuosius koronavirusine infekcija, jų būklę, ligos požymius, tačiau kol kas nedaug žinių skelbiama, kaip tokie žmonės jaučiasi pasveikę.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai vis dažniau sulaukia Covid-19 liga persirgusių pacientų, besiskundžiančių ligos pasekmėmis.

Vieni jų skundžiasi anksčiau nustatytų lėtinių ligų paūmėjimu, kiti – bloga bendra savijauta. Atlikus tyrimus kai kurių pacientų pastebėjimai dėl pablogėjusios sveikatos pasitvirtina. Tačiau daliai objektyvūs tyrimo rezultatai neparodo nieko blogo, nors pacientas labai emocingai pasakoja apie šlubuojančią sveikatą.

Kai kuriems pacientams kartais prireikia peržiūrėti dėl lėtinių ligų anksčiau paskirtus vaistus, jų dozes ar vartojimą.

Pasak kardiologų, persirgusiems koronavirusine infekcija pacientams pastebimi širdies raumens pažeidimai, paspartinantys širdies nepakankamumo vystymąsi. Kai kuriems pradeda „šokinėti“ kraujo spaudimas, kurį anksčiau sėkmingai pavykdavo reguliuoti vaistais.

Neatmetama galimybė, kad dėl neigiamo viruso poveikio gali sutrikti ir širdies raumens kraujo mikrocirkuliacija, padidinanti trombozių riziką.

Kosulys, dusulys, bendras silpnumas, krūtinės ląstos, sąnarių, raumenų skausmai, skonio sutrikimai – tai dalis skundų, kuriuos iš pacientų išgirsta gydytojai. Šiuos pastebėjimus yra paskelbę ir prestižinės, vienos geriausių pasaulyje gydymo įstaigų – Jungtinių Amerikos Valstijų Mayo klinikos specialistai.

Tarp rečiau pasitaikančių minimi atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai, odos bėrimai, plaukų slinkimas. Prognozuojama, kad dėl viruso poveikio galvos smegenų kraujagyslėms, ateityje gali daugėti sergančiųjų Parkinsono liga.

Paaštrėja funkcinės ligos

„Kaip gastroenterologas pastebiu, kad paūmėja funkcinės ligos, tokios kaip gastroezofaginis refliuksas ar dirgliosios žarnos sindromas. Jeigu anksčiau pacientai apsiedavo be vaistų arba juos naudodavo rečiau, persirgus koronavirusine infekcija, liga gerokai paaštrėja“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis.

Pasak jo, infekcija persirgusius pacientus būtų galima padalinti į dvi dalis: vieniems Covid-19 ligos poveikis būna tiesioginis – tyrimų rezultatai parodo paveiktus organus, o kiti labiau jaučia psichologines pasekmes.

Iš savo praktikos bei pokalbių su kolegomis G.Šimulionis pastebi, kad pacientai taip pat skundžiasi lėtiniu nuovargiu, sutrikusia dėmesio koncentracija, nemiga, fizinio krūvio netoleravimu.

„Šiuos simptomus dažniau priskiriame gyvenimo būdui, stresui, įtampai, tačiau žmogus pastebi, kad darbo krūvis ar kitos aplinkybės nepasikeitė, o šie negalavimai atsirado būtent persirgus koronavirusine infekcija“, – sakė Diagnostikos skyriaus vedėjas.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Pasekmės ne visada priklauso nuo persirgtos Covid-19 ligos sunkumo. Net lengvai persirgęs žmogus vėliau gali susidurti su tam tikromis pasekmėmis.

G.Šimulionis pripažįsta, kad apie atokiąsias koronaviruso infekcijos pasekmes kol kas sunku kalbėti, nes patirties nėra daug – pasaulis su šiuo virusu susidūrė daugiau nei prieš metus. Kol kas visame pasaulyje mokslininkai ir platus specialistų ratas tik renka ir apdoroja duomenis.

„Kartais žmonės nori aiškaus ir konkretaus atsakymo į tam tikrus klausimus apie Covid-19 ligą, tačiau nė vienas mokslininkas dar negali pateikti tokių atsakymų. Per šiuos metus žmonės labai daug sužinojo apie virusus. Turime pagaliau įsisąmoninti, kad gyvename pasaulyje su virusais ir turime prie to prisitaikyti. Mokslas žengia į priekį. Dar neseniai hepatito C virusas taip pat buvo neišgydomas, dabar jau turime ligą įveikiančius vaistus. Gal ateityje bus išrastas vaistas, tinkantis nuo visų virusų?“ – spėjo G.Šimulionis.

Sugrįžta buvę pacientai

Specialistai šiandien pastebi dar vieną tendenciją: po ilgos pertraukos į juos kreipiasi lėtinėmis ligomis sergantys bei su jomis išmokę gyventi pacientai. Šiandien jie ir vėl turi įvairių skundų, ne visada tiesiogiai susijusių su liga.

„Tokie pacientai labai emocingai pasakoja apie savo savijautą, pavyzdžiui, kad padidėjo prakaitavimas, negali nusiraminti, sutriko miegas. Jie baiminasi, kad gali atsinaujinti liga ar net išsivystyti vėžys“, – pasakojo G.Šimulionis.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad prieš pandemiją pacientai nebuvo tokie emocingi.

Tenka konstatuoti, kad pablogėjusi psichoemocinė savijauta paaštrina ligas, pastebimas ir sumažėjęs žmonių skausmo jutiminis slenkstis. Anksčiau žmonės buvo atsparesni skausmui, o dabar net nedidelės problemos didina skausmą, nerimą, greičiau parandama emocinė pusiausvyra.

Optimizmas irgi saugo

Spėjama, kad po karantino darbo padaugės psichoterapeutams ir psichologams. Pasak G.Šimulionio, net nesirgusiam koronavirusine infekcija žmogui dėl įtampos, nuolatinio streso, ilgalaikių karantino apribojimų gali pablogėti psichoemocinė būklė.

Be to, žmonės neretai atsiduria ir užburtame rate: prasta psichinė savijauta blogina fizinę sveikatą, sekina apsunkintas patekimas pas gydytojus dėl kylančių sveikatos problemų.

„Pasistenkime pozityviau žiūrėti į iškylančias problemas ir negalvoti, kad kiekvienas susirgsime COVID–19. Nereikia nuolatos gyventi baimėje. Apsaugos priemonės būtinos, tačiau kartais ne mažiau gelbsti ir optimistinis nusiteikimas“, – ragina pozityviau nusiteikti gydytojas.

Šiandienos gyvenimą jis palygino su vairavimu: kaskart sėsdami už vairo, negalvojame, kad padarysime avariją, nors kasdien girdime apie nelaimes keliuose.

Paskutinį kartą atanujinta 2021-04-01 11:48:18