Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS – AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS, PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MOKYMAI JŪRININKAMS – TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į VISAS SAM IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJAS IR LAIKANTIS GRIEŽTŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ DĖL COVID-19 PLITIMO.

LIGONINĖJE GALIOJA VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE ŠALYJE AR SAVIVALDYBĖJE YRA NUMATYTI DĖL KARANTINO AR EKSTREMALIOS SITUACIJOS.

LIGONINĖJE TERMINALINĖS BŪKLĖS PACIENTŲ LANKYMAS GALIMAS TIK TURINTIEMS GALIMYBIŲ PASĄ, BEI LAIKANTIS GRIEŽTŲ TAISYKLIŲ, KURIOS IŠSAMIAI APRAŠYTOS LIGONINĖS INTERNETINIAME PUSLAPYJE SKILTYJE "PACIENTŲ LANKYMO TVARKA" : https://www.jurlig.lt/pacientams-ir-lankytojams/pacientu-lankymo-tvarka/

Insultas – rimtesnė problema, nei su skiepu siejami trombai

 

„Kraujotakos sutrikimas, kad ir trumpalaikis, galvos smegenyse – klastingas. Kartais atrodo, kad simptomai greitai praeina, tačiau nenustačius priežasčių ir nesuteikus reikiamos pagalbos vėliau liga gali smogti dar stipriau ir negrįžtamai“, – įspėjo S.Taroza.

Kartais per parą nė vieno, o būna dienų, kai į ligoninę patenka 10 ir daugiau insulto ištiktų pacientų. Klaipėdos jūrininkų ligoninės neurologas dr. Saulius Taroza  pastebi, kad tai nesusiję nei su COVID-19, nei su skiepais. Tačiau įspėja, kad nesiskiepijusiems pacientams insulto ir koronaviruso kombinacija gali būti mirtina, bei moksliniais tyrimais paneigia visuomenėje skleidžiamas spekuliacijas apie pražūtingą skiepų poveikį.

Delsti – pavojinga

Spalio 29-ąją minimą Pasaulinę insultų dieną gydytojas primena, kad ši liga yra dažniausia įgytą neįgalumą sukelianti liga ir daroma viskas, kad situacija keistųsi. Žmonės mokomi atpažinti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, steigiami specializuoti insultų gydymo centrai, kad diagnostikai būtų sugaišta kuo mažiau laiko, o efektyvus gydymas būtų pradėtas kuo skubiau.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2014 metų veikia Vakarų Lietuvos ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras (klasteris). Čia turėtų patekti visi regiono pacientai, ištikti insulto arba įtarus tokią diagnozę.

Specializuotame Insultų diagnostikos ir gydymo centre pacientai gauna pačią geriausią išplėstinę pagalbą. Čia skubos tvarka tikslinama diagnozė. Patvirtinus išeminio insulto, kuris sudaro didžiąją dalį visų insultų, diagnozę, taikomas specialus gydymas, kad sutrikusi galvos smegenų kraujotaka kuo skubiau būtų atkurta. Jei pacientas į ligoninę patenka laiku, susidaręs krešulys gali būti tirpdomas arba šalinamas mechaniškai.

S.Taroza apgailestauja, kad ne visi insulto ištikti pacientai laiku patenka į specializuotą centrą. Pasak neurologo, pasireiškus nors vienam insulto požymiui ar keliems iškart: staigiai prasidėjus vienos kūno pusės (veido ir / arba rankos, ir/arba kojos) nusilpimui, aptirpimui, kalbos, pusiausvyros sutrikimui, apakus viena akimi ar atsiradus staigiam stipriam bei iki tol nepatirtam galvos skausmui – būtina kuo skubiau kviesti greitąja medicinos pagalbą. Ją būtina kviesti net tada, kai atrodo, kad simptomai lengvėja bei praeina.

„Kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, kad ir trumpalaikis, yra klastingas. Kartais atrodo, kad simptomai greitai praeina, tačiau, nenustačius priežasčių ir nesuteikus reikiamos pagalbos, vėliau liga gali smogti dar stipriau“, – įspėjo gydytojas.

Dažniau ištinka ir jaunesnius

Neurologas prisiminė neseną atvejį, kai vidutinio amžiaus pacientas patyrė staigios pradžios stiprų galvos skausmą, tačiau delsė ir nesikreipė į medikus. Po poros dienų žmogų staiga ištiko koma – dėl užleisto insulto ir laiku nesuteiktos pagalbos pacientas ligoninėje mirė.

Insultas gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, net besivystantį motinos įsčiose. Rizika dėl insulto didėja su amžiumi, o didžiausia jo tikimybė – nuo 60 metų.

Pastaraisiais dešimtmečiais insultą patiria vis jaunesni, iki 50 metų pacientai. Kai kurių Vakarų šalių tyrimai rodo, kad jauname amžiuje insultai dažniau nustatomi moterims. Beje, kadangi moterys gyvena ilgiau, ir vyresniame amžiuje insultas dažniau ištinka moteris. Paskutiniai tyrimai rodo, kad vyrams insultai nustatomi rečiau nei ankstesniais metais.

Pasak S.Tarozos, neretai aiškios vienos priežasties, kodėl insultas įvyksta jauname amžiuje, nėra, tačiau tam įtakos turi visuomenėje paplitę kraujagysliniai rizikos veiksniai, kaip padidintas ir negydytas arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai, psichotropinių medžiagų vartojimas. Galbūt jaunesniame amžiuje dažniau nustatomi insultai ir pagerėjus diagnostikos galimybėms.

Jauniausiems neurologo pacientams buvo vos 30 metų. Jų ligos baigtis susiklostė sėkmingai.

Covid-19 liga ir insultas

Šiandien visuomenė neretai insultą sieja su neigiamu Covid-19 ligos arba vakcinos poveikiu. Neretai skiepytis atsisakantys žmonės tokį savo sprendimą motyvuoja galima insulto ir kraujagyslių trombų rizika.

Pasak S.Tarozos, Pasaulio Sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra pasisako už skiepijimą, kadangi vakcinacijos nauda nepalyginamai didesnė už  galimą žalą. Po vakcinacijos nuo Covid-19 ypatingai retai gali susidaryti trombai, smegenų venose sukeliantys insultą.

Prieš keletą mėnesių Europos vaistų agentūros atlikta analizė parodė, kad iš 34 milijonų paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina, smegenų venų trombozė nustatyta 169 atvejams, t. y. vienam iš 201 tūkstančių paskiepytų.

Tuo metu insultas nustatomas 1-2 pacientams iš 100, hospitalizuotų dėl Covid-19 ligos.

  1. Taroza pabrėžia, kad Covid-19 liga sergantys ir insultą patyrę pacientai dažiausiai yra sunkesni neurologinio pažeidimo atžvilgiu ir pasižymi reikšmingai didesniu mirtingumu nei Covid-19 nesergantys, insultą patyrę pacientai.

„Tai, kad Covid-19 sergantys ir insultą patyrę pacientai dažniau miršta, parodė ir mūsų, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl šios ligos gydytų pacientų, analizė.

Vienareikšmiai galiu teigti, kad skiepijimosi nuo Covid-19 nauda nepalyginamai viršija galimą žalą. Mes rizikuojame kiekviename žingsnyje, net važiuojant automobiliu nežinome, kada pateksime į avariją. 2020 metais Lietuvos keliuose žuvo 175 žmonės, tačiau dėl to važinėjančių nesumažėjo“, – sakė S.Taroza.

Kuo vyresnis žmogus, tuo insulto pasekmės būna liūdnesnės. Situaciją dar labiau komplikuoja, kai vyresnio amžiaus pacientas susiduria su abiem šiomis ligomis.

„Būna visokių Covid-19 ir insulto kombinacijų. Kartais ištikus insultui pacientas užsikrečia šia infekcija arba pirmiausia užsikrečia, o po to ištinka insultas. Pastarasis gali ištikti ir kaip Covid-19 ligos komplikacija. Rekomenduoju skiepytis, nesureikšminant galimų krešulių rizikos. Covid-19 pasekmės gali būti daug liūdnesnės“, – dar kartą pabrėžė neurologas.

Insultų statistika Lietuvoje

Paklaustas apie insultų statistiką, neurologas pripažino, kad Lietuvoje situacija šiuo klausimu – gana sudėtinga. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių realiai susiduria su šia liga. Situaciją iškreipia iš anksčiau atėjęs įprotis rašyti pseudodiagnozes tam tikrais tikslais.

Tokia situacija privedė prie to, kad Lietuva tapo pirmaujanti Europoje pagal insultų skaičių. Pasak S.Tarozos, specializuotų insultų centrų įsteigimas kiekviename šalies regione prisideda prie tikslesnės statistikos.

Dar prieš keletą metų būdavo nustatoma apie 10 tūkst. insulto atvejų per metus, o pernai – apie 8 tūkst. Neurologas mano, kad statistika artėja prie realybės, teisingiau įvardinant diagnozes. Iš savo praktikos jis nepastebi, kad mažėtų insulto ištiktų pacientų atvykstančių į skubios pagalbos skyrių.

Tiesa, kartais tokių pacientų per parą nepasitaiko nė vieno, o kartais – po 10 ar net 15 per tą pačią parą. S.Taroza kai kuriuos sergamumo insultu padažnėjimus sieja su metų laiku ar netgi darbymečiu. Pavyzdžiui, dažniau insultų nustatoma vasaros metu, esant dideliems karščiams arba pagerėjus orams pavasarį, kai daugiau vyresnio amžiaus žmonių vienu metu tampa labiau aktyvesni, arba rudenį, kai nuimamas derlius. Tačiau dažniausiai tokių atvejų svyravimų nepavyksta konkrečiai sieti su kažkokia aiškia išorine priežastimi.

Sukelia silpnaprotystę

S.Taroza atkreipia dėmesį, kad dauguma insultą patyrusių žmonių lieka daugiau ar mažiau neįgalūs visam gyvenimui. Be to, insultas taip pat yra viena dažniausių demencijos, t. y. senatvinės silpnaprotystės priežasčių. Sergančiųjų demencija, patyrusiųjų insultą slauga ir išlaikymas valstybei brangiai kainuoja ir tampa didele našta.

Pasak neurologo, būtina šviesti žmones, kad jie atpažintų insulto požymius ir laiku kreiptųsi pagalbos. Kita vertus, svarbi ir ligos profilaktika: vyrams nuo 40 metų, o moterims nuo 50-ties rekomenduojama dalyvauti prevencinėje programoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Pagrindiniai insulto požymiai:

Staigus vienos kūno pusės veido, rankos ar kojos nusilpimas, nutirpimas

kalbos sutrikimas

apakimas viena akimi

staigus pusiausvyros sutrikimas

stiprus ir iki tol nepatirtas galvos skausmas

Paskutinį kartą atanujinta 2021-10-29 08:53:18