Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS – AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS, PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS – TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į VISAS SAM IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJAS IR LAIKANTIS GRIEŽTŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ DĖL COVID-19 PLITIMO.

LIGONINĖJE GALIOJA VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE ŠALYJE AR SAVIVALDYBĖJE YRA NUMATYTI DĖL KARANTINO AR EKSTREMALIOS SITUACIJOS.

LIGONINĖJE PACIENTŲ LANKYMAS DRAUDŽIAMAS, IŠSKYRUS TERMINALINĖS BŪKLĖS PACIENTUS. NUTRAUKTOS VISOS VANDENS PROCEDŪROS FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS SKYRIAUS PACIENTAMS.

Kai apie ligą įspėja širdies ūžesys

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Dalis šių grėsmingų ligų taikosi būtent į vyresnio amžiaus pacientus. Kardiologų teigimu, per 13 proc. vyresnių negu 75 metų amžiaus žmonių visame pasaulyje serga aortos stenoze. Jeigu negydoma, ši širdies vožtuvų liga tampa sunkia našta ir dažnai baigiasi mirtimi.

Negalavimus priskiria amžiui

Gydytojai pastebi, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje tiesiog susitaiko su mintimi, kad sveikata ir savijauta senatvėje turi neišvengiamai suprastėti. Greičiau pasireiškiantį nuovargį, jėgų trūkumą, dusulį, krūtinės skausmą ir net galvos svaigimą kai kurie senjorai priima kaip natūralią būseną. Bet toks susitaikymas su prasta savijauta yra lemtinga klaida.
„Ignoruodami aortos stenozės simptomus – signalus, kuriuos siunčia kūnas, žmonės atveria vartus ligai progresuoti, taip aukodami savo gyvenimo kokybę, geresnę savijautą, darbingumą“, – įspėja gydytojas kardiologas Aurimas Knokneris, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas.

Liga nualina širdį

Aortos stenoze sergantys pacientai paprastai skundžiasi krūtinės skausmu, juos greitai apima nuovargis, kamuoja dusulys, širdies ritmas tampa nepastovus. Alpstantis ir galvos svaigulį patiriantis asmuo neretai išgąsdina šeimos narius. Todėl kiekvienas turėtų žinoti apie ligos keliamą pavojų.
Dažniausiai širdies vožtuvo ligos ima kamuoti vyresnio amžiaus žmones, nes metams bėgant ant aortos vožtuvo burių pamažu kaupiasi kalcis, dėl to jos standėja ir kietėja – vožtuvas negali tinkamai atsidaryti ir užsidaryti, jo anga susiaurėja.

„Susiaurėjus aortos vožtuvo angai širdis turi stipriau susitraukti, kad galėtų išstumti kraują į aortą ir aprūpinti krauju visus organus. Dėl išaugusio krūvio stiprėja širdies raumuo – didėjanti jo jėga veikia kaip kompensacinis mechanizmas. Tačiau galiausiai pasiekiama kritinė riba, kai širdis nebeatlaiko krūvio – nukenčia tiek pati, tiek krauju nepasotinamos smegenys – dėl to svaigsta galva, netenkama sąmonės“, – dėsto Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė.

Anot pašnekovės, pasiekus ribą, kai kompensacinės savybės išsenka, paciento sveikata blogėja labai greitai, vystosi širdies nepakankamumas, krinta kraujospūdis, gali ištikti staigi mirtis.

Pacientė ir stebisi, ir džiaugiasi

Gydytojos D. Jarašūnienės ir jos kolegų rankose atsidūrusi 73 metų Jadvyga N. prisipažįsta, kad ligos gydymą atidėliojo gana ilgai. Tačiau galiausiai sveikata taip pašlijo, kad moteris negalėdavo miegoti naktį – kamavo stiprus dusulys. O sėdint imdavo skaudėti krūtinę.

„Po operacijos visa tai dingo. Nesitikėjau, kad mano bėdos bus išspręstos taip greitai ir sklandžiai. Esu labai dėkinga gydytojams. Džiaugiasi mano vaikai ir anūkai“, – kalba pacientė.
Pernai spalį Klaipėdos medikai jai atliko transkateterinio aortos vožtuvo implantavimo (TAVI) procedūrą, nes dėl aukštos rizikos nebuvo galimybės implantuoti vožtuvą chirurginiu būdu.

Vis daugiau sergančiųjų

Kardiologo A. Knoknerio teigimu, TAVI procedūra ir kardiochirurginė vožtuvų operacija yra du pagrindiniai metodai, leidžiantys suteikti veiksmingą pagalbą pacientui.
O žmonių, kuriems reikia pagalbos, tik daugėja. Pasak A. Knoknerio, širdies vožtuvų ligos yra ne vien Lietuvos problema – kasmet Vakarų Europos šalyse diagnozuojama apie pusė milijono naujų aortos stenozės atvejų. Tyrimai skirtingose šalyse rodo, kad iš viso širdies vožtuvų ligos šiuo metu kamuoja maždaug 2,5% planetos gyventojų.

Prognozuojama, kad visuomenei senstant širdies vožtuvo ligos taps nauja epidemija, nes iki 2040 m. sergančiųjų skaičius pasaulyje padvigubės, o iki 2060 m. – patrigubės.
Europos kardiologų draugijos duomenimis, Lietuvoje TAVI procedūra kasmet turėtų būti atliekama per 1000 pacientų. Tuo tarpu pernai mūsų šalyje atliktų procedūrų skaičius buvo 5 kartus mažesnis.
Anksčiau ši procedūra buvo rekomenduojama tik aukštos rizikos pacientams, bet dabar indikacijos išsiplėtė ir apėmė vidutinės ir mažos rizikos pacientus.

Visavertį gyvenimą žmonėms grąžinančios Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus medikų komandos TAVI procedūrų galėtų atlikti kur kas daugiau, jeigu Valstybinė ligonių kasa padidintų finansavimą.
Išgelbėti gali vizitas pas šeimos gydytoją

Sergamumo tendencijos sveikatos specialistams kelia nerimą, nes negydant sunkios aortos stenozės tik kas antras pacientas išgyvena ilgiau negu dvejus metus.

Gydytojai pastebi, kad kai kurie širdies vožtuvo ligos simptomai gali būti panašūs į senėjimo požymius, todėl dažnai žmonės tiesiog ignoruoja organizmo siunčiamus signalus ir patys sumažina savo šansus gauti pagalbą. Todėl vyresnio amžiaus žmones ir jų artimuosius specialistai ragina atkreipti dėmesį į ligos pavojų.

„Aortos stenozės ligos diagnozė prasideda nuo labai paprastų žingsnių. Tereikia nueiti pas šeimos gydytoją apžiūrai ir papasakoti apie savo negalavimus. Gydytojas turėtų paklausyti jūsų širdies stetoskopu. Ligą paprastai išduoda krūtinės taške ties aortos vožtuvu girdimas ryškus sistolinis ūžesys. Tokiu atveju pacientą vertėtų nusiųsti pas kardiologą“, – sako gydytoja kardiologė dr. D. Jarašūnienė.

Paskutinį kartą atanujinta 2021-03-08 11:38:27