Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

 

Gydytojui kardiologui Jonui Jarašūnui 2017-ieji buvo dosnūs naujų patirčių: gydytojas paragavo dėstytojo duonos Klaipėdos universitete, Meksikoje vykusioje konferencijoje skaitė du pranešimus, stažavosi Prahoje aukšto lygio kardiologijos centre. Jaunasis gydytojas sako neketinąs palikti Lietuvos – jis ir čia turi daug galimybių tobulėti bei jaučiasi reikalingas.

„Mano galva, jaunam specialistui svarbiau negu darbo užmokestis yra žinojimas, jog darbe jis gali tobulėti, mokytis, kilti karjeros laiptais. Tai suteikia šviesesnio rytojaus viltį, skatina likti bei siekti aukštumų Lietuvoje“, – sako gydytojas kardiologas Jonas Jarašūnas.

– Europos kardiologų draugijos trisdešimtajame Meksikos kardiologų draugijos susitikime skaitėte du pranešimus. Kokią žinią skleidėte?

– Pakvietimas į tokį renginį man buvo netikėtas, nes šalia savo pavardės tarp lektorių pamačiau tikrai iškilius kardiologus: pranešimus skaitė ir dabartinis draugijos prezidentas Jeroen Bax. Jaučiu didelę garbę vien atsidūręs sąraše tarp tokių pasižymėjusių mūsų profesijos atstovų, todėl gavęs kvietimą ne iš karto patikėjau – prireikė ir telefoninio pokalbio, kad kvietimas tikras.

– Rašote mokslų daktaro disertaciją. Apie ką ji bus, kokį mokslinį tyrimą atliekate?

– Juokauju, jog gyvenime mokiausi 22 paskutinius metus. Sekėsi neblogai, todėl taip įsivažiavus, tiesiog sunku buvo sustoti. Mano disertacijos tema susijusi su širdies aritmijomis, prieširdžių virpėjimu. Ši liga paliečia labai daug žmonių, sunkiai gydoma, o žinios apie jos atsiradimą vis dar yra ribotos. N-tajam pacientui paklausus, o kodėl gi jam trinka ritmas, ir man nerandant aiškaus bei suprantamo atsakymo, nusprendžiau savo tyrimu bent menka dalimi prisidėti prie prieširdžių virpėjimo etiologijos išaiškinimo.

– O kuo jus patraukė kardiologija?

– Tik pradėjęs medicinos studijas supratau, jog nesu linkęs koncentruotis į siaurą sritį. Taip pat norėjosi išlaikyti gebėjimą teikti skubią pagalbą pačios sunkiausios būklės pacientams. Tokius norus labiausiai atitiko dvi specialybės – reanimatologija-anesteziologija bei kardiologija. Pradėjus gilintis į širdies aritmijas, iš karto patraukė šios srities sudėtingumas. Pirmą kartą atsidūręs širdies aritmijų operacinėje jaučiausi tarsi kosminiame laive. Po truputį perprantant sudėtingus širdies aritmijų tyrimo metodus užplūdo geras jausmas, kuriam nebepajėgiau atsispirti.

 – Kolegos minėjo, kad esate vertinamas pacientų. Sakykite, koks jūsų darbo motto?

– Labai dažnai sau primenu vieną tiesą, kurią galima pavadinti ir motto: kas nori – randa galimybę, kas nenori – randa pasiteisinimą. Gyvenime stengiuosi ieškoti galimybių, o ne pasiteisinimų.

 – Jeigu būtumėte sveikatos politikos formuotojas, į ką pirmiausia atkreiptumėte dėmesį? 

– Mano nuomone, Lietuvos sveikatos politika jau ilgą laiką yra savotiškoje aklavietėje. Sistemos nenorima adekvačiai finansuoti, nes teigiama, jog lėšos bus naudojamos neefektyviai. Visi sutinka, jog norint lėšas panaudoti efektyviai, reiktų esminių reformų. Tačiau jos nevyksta.

Norėtųsi strateginio požiūrio bei ilgalaikio sveikatos apsaugos sistemos veiklos plano, o ne „gaisrų gesinimo“.

 – Kaip galvojate, ar atlyginimas – pagrindinis kriterijus, norint Lietuvoje išlaikyti jaunus medikus ir rezidentus? 

– Išlaikyti jaunus paklausius specialistus atviroje Europos Sąjungos darbo rinkoje mokant jiems tris keturis kartus mažesnį atlyginimą, negu galima gauti vos už poros valandų skrydžio lėktuvu tikrai nelengva.

Nors atlyginimas yra svarbus, jis tik vienas iš daugelio kriterijų renkantis darbo bei gyvenimo vietą. Ne ką mažiau svarbi yra atmosfera darbe, vadovybės požiūris, santykis su kolegomis ir pacientais.

Mano galva, jaunam specialistui svarbiau negu darbo užmokestis yra žinojimas, jog darbe jis gali tobulėti, mokytis, kilti karjeros laiptais. Tai suteikia šviesesnio rytojaus viltį, skatina likti bei siekti aukštumų Lietuvoje.

 – Padėkose, skirtose jums, pacientai prašo neišvykti į užsienį… Ką pats planuojate? 

– Artimiausiuose planuose išvykti į užsienį minčių tikrai nėra. Jaučiu, kad ir dabartinėje darbovietėje vis dar turiu daug galimybių tobulėti profesine prasme, mokytis. Jaučiuosi reikalingas. Šie jausmai ir sulaiko nuo emigracijos.

 – Papasakokite, kaip leidžiate laisvalaikį, kokios jūsų atostogos,  kaip atsipalaiduojate po sunkios darbo dienos?

– Nemėgstu pasyvaus poilsio paplūdimyje ar „viskas įskaičiuota“ tipo viešbutyje, taip pat nemėgstu keliauti naudodamasis kelionių agentūrų paslaugomis, kur viskas iš anksto sustyguota. Keliaujant daug labiau mane žavi spontaniški sprendimai, neturistinės vietos, atšiauri, laukinė gamta. Dėl to dažnai atostogoms renkuosi kryptis, kurios tinka tikrai ne kiekvienam. Pavyzdžiui, tas kelias šiltas lietuviškos vasaros dienas galiu drąsiai iškeisti į vėjuotą darganą gerokai už poliarinio rato esančiose Lofotenų salose.

 Nors miegoti palapinėje esant 4 laipsniams šilumos bei siaučiant uraganiniam vėjui nėra lengva, patirti įspūdžiai bei pamatyti vaizdai atperka viską. Beje, Lofotenų salos – turbūt gražiausias mano matytas gamtos kampelis, į kurį pažadėjau dar sugrįžti. Taip pat patinka keliauti pėsčiomis. Po vestuvių medaus mėnesį su žmona praleidome keliaudami Ispanijoje žymiuoju piligrimų keliu „Camino del Norte“. Įveikėme apie aštuonis šimtus kilometrų, ant kojų pritrynėme ne vieną pūslę, tačiau nė akimirkos nesudvejojome dėl pasirinkimo – tai buvo puikus medaus mėnuo.

 Laiko hobiams lieka vis mažiau: medicina užima vis didesnę dalį mano laiko. Braunasi jinai net į laisvalaikį, ypač pastaruoju metu. Visus mano hobius, kurių turiu nemažai, jungia bendras vardiklis – gamta, buvimas joje, gyvūnijos stebėjimas. Su šeima persikraustęs į Klaipėdą net ir gyvenamąją vietą rinkausi toliau nuo miesto, arčiau miško. Medžioklė, žvejyba, fotografija, važinėjimas kalnų dviračiu, kalnų slidinėjimas yra puikūs pretekstai išvykti į gamtą ir pamatyti tai, kas atgaivina, „perkrauna“ organizmą ir vėl leidžia kibti į darbus.

 Tarp kitko

Jonas Jarašūnas – gydytojas kardiologas, dirba VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijoje.

 

“Lietuvos sveikata”

Paskutinį kartą atanujinta 2018-02-05 13:47:18