Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS – AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS, PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS – TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į VISAS SAM IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJAS IR LAIKANTIS GRIEŽTŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ DĖL COVID-19 PLITIMO.

LIGONINĖJE GALIOJA VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE ŠALYJE AR SAVIVALDYBĖJE YRA NUMATYTI DĖL KARANTINO AR EKSTREMALIOS SITUACIJOS.

LIGONINĖJE PACIENTŲ LANKYMAS DRAUDŽIAMAS, IŠSKYRUS TERMINALINĖS BŪKLĖS PACIENTUS. NUTRAUKTOS VISOS VANDENS PROCEDŪROS FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS SKYRIAUS PACIENTAMS.

Karolis Tijūnaitis: „Kartais atrodo, kad viruso atsikratyti nepavyks“

Kraujagyslių chirurgas Karolis Tijūnaitis (33 m.) rugsėjį tapo jauniausiu skyriaus vedėju Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Tiesa, laikinai einančiu šias pareigas, tačiau atsakomybės dėl to ne mažiau. Jaunam gydytojui tokia atsakomybė ant pečių nukrito turbūt nedėkingiausiu metu. COVID-19 kėsinasi ne tik į plaučius. Aršiai, anot gydytojo, kerta ir kraujotakai. O su to padariniais kovoti tenka kraujagyslių chirurgams. Ir bene kasdien.

„Su kiekvienu atveju daromės vis stipresni, bet negalėčiau pasakyti, kad jau jaučiamės stiprūs. Kartais atrodo, kad to viruso niekaip nepavyks atsikratyti, kad jis niekur nedings“, – sako kraujagyslių chirurgas Karolis Tijūnaitis.
– Koronavirusas stipriai apsunkino kraujagyslių chirurgų darbą?
– Sakyčiau virusas atnešė iššūkių ne tik kraujagyslių chirurgams, bet ir kitiems su kraujotakos sistema dirbantiems specialistams. Kardiologams, neurologams, reanimatologams. O būtent mums, kraujagyslių chirurgams, padaugėjo „užleistų“ pacientų, kurie bijodami viruso vėlai kreipiasi į gydymo įstaigas. Liga jau būna gerokai progresavusi ir dažnu atveju mes mažai kuo galime padėti. O jeigu ir galime, patologija reikalauja daugiau gydymo intervencijų, po kurių seka sunkesnė pooperacinė eiga.
Darbas sunkėja ir tada, kai į skyrių patenka koronavirusu užsikrėtęs pacientas. Jį tenka izoliuoti. Guldyti į specifinį, COVID-19 virusu sergančiųjų skyrių. Operuoti tokį pacientą tenka vilkint apsauginę kelių sluoksnių aprangą. O tai bet kurios srities chirurgui nepalengvina atliekamos procedūros, mat sunku manipuliuoti instrumentais.

 

– Ši infekcija gali paveikti kraujo krešėjimo procesą. Tiesa?
– COVID-19 iš tiesų paveikia ne tik plaučių audinį ir sukelia plaučių virusinę pneumoniją, bet taip pat ir kraujotakos sistemą. Jis tiesiogiai didina kraujo krešumą dėl padidėjusių uždegiminių mediatorių. Taip pat veikia kraujagyslių vidinio sluoksnio endotelio ląsteles, sukelia jo pažeidimus, siaurina kraujagysles. Be to, žmonėms, kurie turi kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, didėja kraujagyslinių įvykių tikimybė. Kitaip tariant, patirti miokardo infarktą, insultą, periferinių arterijų ar venų trombozę.

Su šiais viruso lemtais padariniais, dažniausiai jau komplikacijomis, kraujagyslių chirurgai susiduria kone kasdien. Operuojame užsikimšusias kraujagysles, bandome atkurti kraujotaką. Beje, pastebėjome, kad koronavirusu virusu sergantiems pacientams trombai susidaro ir smulkiosiose kraujagyslėse, kurių išoperuoti negalime. Jos tiesiog yra per smulkios. Tada įvyksta audinio žūtis.
Visa tai rodo, kokia svarbi yra profilaktika. Kaip galima užbėgti tokiems įvykiams už akių? Paskirti sunkesne koronaviruso forma sergantiems profilaktinę kraują skystinančių vaistų dozę.

– Kaip sekasi dorotis su psichologine įtampa?
– Išmokome daug pamokų. Su kiekvienu atveju daromės vis stipresni, bet negalėčiau pasakyti, kad jau jaučiamės stiprūs. Kartais atrodo, kad to viruso niekaip nepavyks atsikratyti, kad jis niekur nedings.
Mes dauguma jau persirgom COVID-19. Sirgau ir aš, bet nesunkiai, priešingai nei keli kolegos. Juos visokios mintys buvo aplankiusios. Abejonės – ar pavyks pasveikti? Turbūt psichologiškai stipriausi ir tapome tada, kai persirgome patys. Pasidarėme drąsesni ir ramesni.

– Kraujotakos sistemos ligos ilgus metus pirmauja mirties priežasčių statistikoje. Koronavirusas šią poziciją tik užtikrins?
– Statistika iš tiesų yra liūdna. Apie pusė mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių patologijų. Vertinant dabartinę situaciją bei tai, kaip koronavirusas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kraujo krešumą, manau, kad mirčių nuo šių ligų, deja, tik padaugės.

– Kova prieš tokią prastą statistiką – nevaikiška. Bet ar ji jus atvedė į kraujagyslių chirurgiją?
– Tuo metu, kai rinkausi kraujagyslių chirurgiją ne kažin ką žinojau apie statistiką. Ši sritis mane patraukė dėl kruopštumo, kurio reikalauja šitas darbas. Čia svarbus kiekvienas milimetras. Žavi ir greitas rezultatas. Iš karto po operacijos gali pamatyti, kaip žmogui grąžini ar pagerini gyvenimo kokybę, išvaduoji iš skausmo.
Dar būdamas studentas vykdavau praktikuoti į ligonines. Asistuodavau ir stebėdavau, kaip operacijas atlikdavo pirmieji mano mentoriai kraujagyslių chirurgijoje – Eligijus Araminas ir Gintaras Žukauskas. Jiems esu labiausiai dėkingas.

– Stažavotės ne vienoje užsienio šalyje. Ką parsivežėte iš svetur, ko iki tol nebuvo pas mus?
– Manyčiau, svarbiausia, ką parsivežiau, – atrauminė operavimo technika. Vokietijoje taip pat išmokau inovatyvių endovaskulinio ir atviros chirurgijos gydymo metodų, vakuumo terapijos lėtinėms žaizdoms. Įgijau lazerinės venų chirurgijos ir skleroterapijos pagrindus.
Kalbant apie inovacijas, mano tikslas – sumažinti operacijų traumatiškumą. Sunkiai atviru būdu atliekamas operacijas atlikti endovaskuliniu būdu. Tai būtų gyvybę gelbstinčios operacijos.

– Ką dabar laikote savo didžiausiu iššūkiu?
– Na, iššūkių būna kiekviename gyvenimo etape. Tuo metu jie atrodo patys didžiausi. Dabar man didžiausias iššūkis – būti jauniausiu skyriaus vadovu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Ir ne bet kada, o pandemijos metu. Pradžia buvo tikrai nelengva. Kiekvieną dieną vis kas nors keitėsi, vis nauji viruso protrūkiai, vis kiti įsakymai… Dabar situacija šiek tiek gerėja. Aišku, dirbti reikia daug – ne šimtu, o šimtu penkiasdešimt procentų.

– Darbas, kad ir koks sunkus bebūtų, vis dėlto džiugina?
– Džiaugiuosi kiekviena gyvybe, kurią pavyksta išgelbėti, nepaisant situacijos sudėtingumo. Taip pat tuo, kad man apskritai pavyko įstoti į kraujagyslių chirurgiją. Buvo skirta tik viena vieta, o į ją norinčių studentų gal dvidešimt penki. Pirmais metais po studijų baigimo man nepavyko. Tapau traumatologijos rezidentu, bet nenustojau ieškoti kelių, kaip įstoti į kraujagyslių chirurgiją. Po naktinių budėjimų Kaune vykdavau į Vilnių, kur darydavau mokslinius darbus. Metai buvo tikrai košmariški, bet atsipirko. Dabar galiu pasakyti, kad svarbiausia yra žinoti, ko nori, ir to siekti. Tada viskas įmanoma.


Dosjė
2012 m. baigtos medicinos studijos LSMU.
2012-2013 m. ortopedijos traumatologijos rezidentūra LSMU.
2013-2018 kraujagyslių chirurgijos rezidentūra VU.
Nuo 2018 m. gydytojas kraujagyslių chirurgas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Nuo 2020 m. rugsėjo L.e.p. Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas.
2016 m. ir 2017 m. stažavosi Vokietijoje Liubeko universitetinėje ligoninėje endovaskulinės chirurgijos bei kraujagyslių chirurgijos departamente.
Taip pat stažavosi Škotijoje, Nyderlanduose, Danijoje.
2018 m. tapo Europos kraujagyslių chirurgijos valdybos nariu.

Paskutinį kartą atanujinta 2021-02-08 14:28:49