Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Медична допомога українцям

Medicinos pagalba ukrainiečiams

Atmintinė skelbiama lietuvių, anglų, ukrainiečių bei rusų kalbomis.  Atmintinę rasite čia.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė: kokybišką reabilitaciją užtikrina tęstinumas

Sveikatos apsaugos sistemos reformuotojai kalba apie reabilitacijos ligoninėse pliusus. Kritikai gi sėja skepsį, esą kokybiškiausia reabilitacija vyksta kurortinėse vietovėse arba specializuotose įstaigose. Ar tikrai? Šias abejones sklaido ir pavyzdį rodo Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kurioje reabilitacija integruota į visą paciento sveikimo kelią, neretai prasidedantį dar reanimacijos palatoje. Pasikalbėti, kaip tai vyksta ir drauge pasivaikščioti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus koridoriais pakvietėme jo vedėją Nijolę Šostakienę.

Jei tik leidžia galimybės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientams visada skiriamos vandens procedūros.

Reabilitacija jau nuo reanimacijos
Daugiaprofilinėje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje reabilitacija vyksta trimis etapais: suteikiant ankstyvąją reabilitacinę pagalbą ūmiu ligos periodu, vykdant stacionarinę reabilitaciją skyriuje ir ambulatorinę reabilitaciją.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gyvuoja nuo 1997-ųjų.Nuo tada vedėjos iniciatyva reabilitacijos paslaugos ligoninėje nuolat tobulėja. Ir tai nestebina – juk N.Šostakienė daug metų yra Sveikatos apsaugos ministerijos gydytoja ekspertė, dalyvaujanti kuriant įvairiausias metodikas, tobulinant reabilitacijos programas. Kolegos trumpai, bet iškalbingai ją apibūdina: tai žmogus – žinovas. Nenuostabu, kad ligoninėje noriai praktiką atlieka kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai ir kitų sričių specialistai, svarbūs reabilitacijos procese.„Jie mielai praktikuojasi, o mes mielai dalijamės patirtimi. Tokia sinergija, kai patirtis susijungia su entuziazmu, energija ir naujausiomis žiniomis, yra tarsi amžinasis variklis, padedantis, kad tokia svarbi medicinos sritis nuolatos tobulėtų“, – sako gyvenimą reabilitacijai paskyrusi N.Šostakienė.Gydytoja teigia, kad ligoninėje, kurioje yra miokardo infarkto ir insulto gydymo centrai, reabilitacija dažnai pradedama dar intensyviosios tepijos skyriuje.
Kai ligos užklupti pacientai patenka į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, jiems padėti skuba multidisciplininė komanda, kurioje su gydytoju reabilitologu darbuojasi kineziterapeutas, psichologas. Pastarasis įvertina kognityvines funkcijas, o kineziterapeutas – judėjimo. Esant reikalui pasitelkiami ir kiti specialistai – kiekviena situacija sprendžiama individualiai, pagal paciento poreikius.

„Stacionariniai pacientai labai sunkių būklių: tiek kardiologiniai, tiek patyrę neurologines ligas, traumas. Neatidėliotinai pradėta reabilitacija nulemia tolesnes judėjimo, apsitarnavimo ir darbingumo galimybes. Noriu pabrėžti, kad pačioje ligos pradžioje, vos atsidūrus ligoninėje svarbu neprarasti laiko ir taikyti visas reikiamas medicininės reabilitacijos priemones, kad paciento būklė iš karto ir tolygiai gerėtų. Svarbu ir kompetentinga slauga“, – mintimis dalinosi Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Nijolė Šostakienė.

Likti ligoninėje? O gal važiuoti kitur?
Kai baigiasi aktyvus gydymas ligoninėje, pacientas, kuriam reikalinga stacionarinė reabilitacija, susiduria su klausimu: kur tikslingiausia ja pasinaudoti? Galima persikelti į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių toje pačioje ligoninėje arba keliauti į reabilitacijos įstaigą. Net 80 proc. pacientų, gavusių aktyvias gydymo paslaugas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, lieka čia tolesnei reabilitacijai. Vienas tokių – Justinas, kurio istorija išties sudėtinga, mat po insulto patyrė komplikacijų, teko gydytis intensyviosios terapijos skyriuje. Nekalbėjęs ir negalėjęs vaikščioti vyriškis nusprendė toliau reabilituotis Jūrininkų ligoninėje, nes jautėsi kur kas saugiau, kai esant sunkiai būklei šalia yra gausi medikų komanda.

N.Šostakienė nuoširdžiai rekomenduoja esant galimybei pasilikti ir toliau reabilituotis toje pačioje įstaigoje, kur buvo pradėtas aktyvus gydymas. Neretai pasitaiko, kad dalį pacientų iš specializuotų reabilitacijos įstaigų tenka pervežti į ligonines dėl terapinių, somatinės būklės sutrikimų ar neaiškių dalykų, kurie įvardijami kaip pablogėjusi sveikata. O ligoninėje yra galimybė čia pat vietoje ir nedelsiant iškviesti konsultuojantį gydytoją, kuris įvertina situaciją. „Nesvarbu, ar tai liestų pakartotinio insulto galimybę, ar įvertinti gresiančius kraujotakos išsiliejimus, įvairius skausmus, sutrikimus ir panašiai“, – vardijo N.Šostakienė.

Likti reabilituotis ligoninėje skatina ir dar viena priežastis – tęstinumas.
Nors Justinas dėl ligos iš pradžių negalėjo kalbėti, dabar ši funkcija grįžusi. Jis iš lėto vaikšto ir atlieka specialius pratimus, skirtus susilpnėjusioms funkcijoms atkurti. Su juo dirbantis kineziterapeutas Jonas Tilvikas pastebi, kad reabilitacijai pervažiuoti į kitą įstaigą nėra paprasta – pacientams neaišku, kokios ten bus sąlygos, ar kur, prireikus, gaus skubią pagalbą.

„Čia jau žmogus viską žino, nėra gaišaties. Ne paslaptis, kad sunkesnių būklių pacientams kyla komplikacijų, todėl gali tekti grįžti gydymui ir tokiu atveju reabilitacijos procesas nutrūksta. O pas mus pacientas sklandžiai keliauja iš rankų į rankas, viskas vietoje. Buvimas vienoje įstaigoje leidžia geriau žinoti apie pacientų sveikatos būklę nuo ligos pradžios. Aišku, yra dokumentai, į kuriuos galima viską surašyti. Bet kai kuri informacija į dokumentus netelpa. Ją suteikia patirtis, gyvas santykis su pacientu nuo jo ligos pradžios“, – sakė J.Tilvikas.

Šiuolaikinė įranga – spartesniam progresui
Pacientas Justinas sutiko mums parodyti, kaip lavina pusiausvirą ant specialaus skaitmeninio treniruoklio su judančia plokštuma, ekrane sekant treniruotės rezultatus. J.Tilvikas atkreipia dėmesį, kad šia naujausia įranga galima fiksuoti aktualius rezultatus ir stebėti pacientų progresą.Klaipėdos jūrininkų ligoninė Baltijos šalyse vienintelė turi įrengimą, fiksuojantį biogrįžtamąjį ryšį – tai įvairių organizmo procesų, pavyzdžiui, širdies ritmo, raumenų įtampos, kūno temperatūros matavimas, kai atgalinis ryšys pateikiamas tam tikrais signalais ir žmogus mokosi kontroliuoti daugelį procesų. Taip galima stabilizuoti psichoemocinę paciento būklę, sumažinti stresą, kontroliuoti širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdį tokiu būdu išvengiant ligų paūmėjimo.
Remdamiesi šia metodika ligoninės psichologai jau parengė mokslinį straipsnį, patirtį pristatė tarptautinėse konferencijose.
Psichoterapeutė Vitalija Utkina pasakojo ir apie inovatyvią kompiuterinę programą „Rehacom“, skirtą pažintinėms funkcijoms lavinti.

Iš šalies žiūrint atrodo, kad pacientai tiesiog žaidžia kompiuterinį žaidimą, bet iš tiesų tai – kruopščiai apgalvotos užduotys, kurias jie noriai atlieka. „Šioje programoje išdiferencijuota daug užduočių nuo pačių primityviausių iki sudėtingiausių pagal sutrikimus (sutrikus mąstymui, atminčiai, dėmesio koncentracijai ir pan.). Kai ligoniui reikia grįžti į gyvenimą, problema tampa ir paprasčiausias apsipirkimas. „Rehacom“ programoje žmogus gali imituoti šią veiklą: jis renkasi prekes, vaikšto per parduotuvės skyrius ir panašiai“, – pasakojo V.Utkina.

„Programa įvertina atliktas užduotis. Tai leidžia medikams ir ligoniams stebėti jų individualų progresą, kaip gerėja atmintis, dėmesio koncentracija. Pacientus ši objektyvi informacija veikia kur kas įtaigiau nei mūsų žodžiai. Beje, su vedėja kartais pasvajojame, kaip būtų gerai, jei nuotraukomis ar vaizdais galėtume įamžinti pacientų pokytį – nuo tada, kai jie atvyksta visiškai neįgalūs iki atsistoja ant kojų. Nes, deja, ligoniai savo tobulėjimo dažniausiai nesugeba adekvačiai įvertinti“, – apgailestavo V.Utkina.

Ergoterapeutas Vaidas Petrulevičius pasakojo, kad dirbant su pacientais itin pravarti interaktyvi reabilitacinė sistema „Neuroforma“. Su ja dirbantis pacientas, stebėdamas savo atvaizdą ekrane, atlieka nurodomas užduotis. „Pavyzdžiui, reikia pakelti ranką, išspręsti matematinius uždavinius ir panašiai. Po insulto tai naudinga“, – konstatavo V.Petrulevičius ir parodė dar vieną įrenginį Recoverix“ – tai smegenų ir kompiuterio sąsaja pagrįsta reabilitacijos sistema, treniruojanti nusilpusias viršutines ir apatines galūnes.

„Žmogus gali ir visai negebėti atlikti šio veiksmo, bet turi įsivaizduoti, kad judesį daro. Ant galvos dedamas specialus šalmas elektrinių signalų dėka fiksuoja, kiek vidinių pastangų dedama įsivaizduojamam judesiui padaryti. Jei pastangų mažai, ekrane pasirodo žemos kreivės ir atvirkščiai. Žinome, kada pacientą paskatinti stengtis labiau, nes kitaip progresas sustos“, – pasakojo ergoterapeutas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje platus vandens procedūrų spektras. Kaip pastebėjo kineziterapeutas J.Tilvikas, vanduo turi smagų psichologinį poveikį, tai yra savitas dirgiklis centrinei nervų sistemai. Su sunkesnės būklės pacientais kineziterapeutas į vandenį lipa ir dirba kartu. Pritemdytose, estetiškose patalpose pacientai mėgaujasi ir sveikatą stiprina vandens masažu, perlinėmis voniomis.

N.Šostakienė pabrėžė, kad jei tik leidžia paciento galimybės, visada skiriamos vandens procedūros, sudėtingesniems pacientams nuleisti į vandenį naudojamas keltuvas. Treniruotės baseine efektyvios esant stuburo, peties, kelių sąnarų sutrikimams. „Vandenyje taip neskauda, o kadangi temperatūra siekia 35-36 laipsnius, visi raumenys atsipalaiduoja, pratimus galima atlikti saugiai, raumenį stiprinant ir kartu jo neapkraunant“, – aiškino N.Šostakienė ir pasidžiaugė, kad pacientams ligoninėje skiriama daug individualaus specialistų laiko. Net ir grupinėse treniruotėse dalyvauja daugiausiai trys pacientai, užsiėmimas trunka ilgai – net 45 minutes. Baseine po vandeniu įrengtas ir bėgimo takelis, dviratis.

N.Šostakienė pasakojo, kad dar viena svarbi reabilituojamų pacientų sveikimo sąlyga – kuo ankstesnis buvimas vertikalioje padėtyje. „Vertikalizavimas ypač svarbus pirmosiomis dienomis kraujotakai ir kitoms organizmo funkcijoms. Dėl to įsigijome robotizuotą judėjimo įrenginį, kuris vežimėlyje ar lovoje esančiam pacientui padeda judėti vertikalioje padėtyje. Šis aparatas itin vertingas ir naudojamas. Mums svarbu, kad jis fiksuoja rodiklius, kurie leidžia stebėti parezių, kraujotakos dinamiką“, – pabrėžė N.Šostakienė.

Vedėja rodė pacientų pamėgtą relaksacijos kabinetą, kompresinę įrangą, magneto, elektroterapijos priemones kraujotakai, inervacijai gerinti, skausmui mažinti. Reguliuojamo aukščio treniruojanti laiptų sistema ypač naudinga pacientams, patyrusiems galūnių amputaciją. „Visa aparatūra nauja, bet įprasta kaip ir kitose reabilitacinėse įstaigose“, – nesididžiuoja N.Šostakienė. Kur kas svarbiau, kad visa įranga yra eksploatuojama visu pajėgumu.

Gydytoja atskleidė, kad ypač vertina šaldymo terapiją. „Kartais traumatologai siūlo šildomąsias procedūras, bet mūsų patirtis byloja, kad šalčio terapija veikia geriau dėl puikaus priešuždegiminio efekto. Esame pastebėję, kad 2-3 minučių šaldymas krioaparatais efektyvesnis už šildymą tiek prie ūmių, tiek prie lėtinių uždegiminių ligų. Naudoti šalčio aplikacijas žmogus gali ir savarankiškai“, – žiniomis dalijosi skyriaus vedėja ir pridūrė, kad ypač geras efektas pasiekiamas krioterapiją derinant su lazeriu.

Negalintys savarankiškai vaikščioti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientai koridoriuose ir salėse juda pritvirtinti specialiais diržais prie lubinės sistemos – taip palaikoma jų pusiausvira ir apsaugoma nuo griuvimų. „Pacientui smagu, kad jis gali eiti, tai žadina motyvaciją. Be to, suteikia galimybę atlikti daugiau pratimų rankomis ir kojomis. Sistema nėra unikali, bet pasiteisinusi. Mano nuomone, ji turėtų būti taikoma kur kas plačiau – ne tik ligoninėse esančiuose reabilitacijos, bet ir slaugos skyriuose“, – sakė N.Šostakienė, ne kartą pakartojusi, kad ligoninėje svarbiausia paciento saugumas.

Sunki liga – ne nuosprendis
Bekalbant stebime, kaip garbaus amžiaus Neurologinio skyriaus pacientė, kuriai prieš dvi paras atlikta trombolizė, vaikšto koridoriais lydima kineziterapeuto. Jai tebėra sutrikusi rijimo funkcija, tačiau senjorė jau aktyvinama. „Mes tai darome pačiomis pirmosiomis dienomis ir taip išvengiame daug rizikos veiksnių: trombų kojose ir širdyje, pragulų, pneumonijų ir kt. Pasiekiami tikrai labai geri rezultatai, kai intensyvus reabilitacinis aktyvinimas vyksta būtent pirmame etape“, – atkreipė dėmesį N.Šostakienė ir pridūrė, kad tai – vienas sudėtingiausių etapų, o vėliau tokį laipteliu palypėjusį pacientą jau lengva perimti kitiems specialistams.

N.Šostakienė pastebi, kad svarbu turėti adekvačius lūkesčius. Jei funkcijos sutrikusios negrįžtamai, nėra stebuklingos priemonės, kuri jas sugrąžintų. „Kineziterapeutams sudėtinga dirbti su tretaplegikais, paraplegikais, kur įvykę negrįžtami pokyčiai. Sunku žmogui padėti, nes dažniausiai tokie pacientai, ypač jauni, savo negalią neigia. Darbą su jais pradedame paaiškindami, kurias funkcijas atkurti galima, o kurių, deja, ne. Smagu, kad galimybių ribose esame pasiekę stulbinamų rezultatų“, – džiaugėsi N.Šostakienė ir dėkojo su vienu tokių pacientų dirbusiai kineziterapeutei Rasai Krauklienei.

Kineziterapeutė Rasa Krauklienė teigia, kad specialistų, reikalas įtikinti žmones nesusikoncentruoti į negalią, bet pasinaudoti likusiomis kūno galimybėmis, jas stiprinti. „Kai jie taip padaro, gyvena visavertį gyvenimą ir net dalyvauja parolimpinėse varžybose. Bet pradžioje reikia išmokti gyventi iš naujo. O tai sunku“, – teigė R.Krauklienė.

„Ko linkėčiau visoms įstaigoms, kurios gydo pacientus ambulatoriškai – kad sudarinėtų namų programas. Tuomet pacientai taip dažnai nevaikščiotų į gydymo įstaigas. Jiems reikia išmokti, ką toliau daryti su skaudama koja, nugara, petimi“, – atkreipė dėmesį N.Šostakienė.

Kiekvienam reabilitacijos paslaugas gaunančiam pacientui Jūrininkų ligoninėje pratimų programos sudaromos individualiai ir nuosekliai mokoma, kaip pratimus atlikti teisingai. Kineziterapeutės R.Krauklienė bei Dalia Levinienė pasakojo, kad pacientai kartais prisižiūri patarimų internete, tačiau ne visada tai į naudą. Net pasirinkus tinkamą pratimą pacientams sudėtinga jį atlikti techniškai, reikalingu laipsniu, amplitude ir panašiai, todėl pradžioje reikalinga specialisto priežiūra ir patarimai.

Į naują gyvenimą kelią tiesia visa komanda
„Būna, daug metų dirbame su tuo pačiu pacientu ir pažįstame jį geriau nei giminės. Vertiname ilgalaikį bendradarbiavimą, kai buvę sunkios būklės pacientai grįžta reabilituotis ambulatoriškai, lanko pakartotines, palaikomąsias reabilitacijas. Tuomet matome pacientų gyvenimo raidą, susitinkame bendrose šventėse ir visad džiaugiamės matydami, kai jie grįžta į senąsias gyvenimo vėžes, nėra invalidizuoti, neužsidarę namuose, tebenaudingi patys sau ir visuomenei“, – kalbėjo vedėja N.Šostakienė.

Ji akcentuoja ir psichologinio darbo su pacientais svarbą. „Būtina sureguliuoti net tik kognityvines pacientų funkcijas, bet ir psichoemocinę būklę. Insultas – staigus, keliantis šoką sukrėtimas. Iš praktikos pastebėjau: pacientai daug prisigalvoja, jiems kelia nerimą menkiausi, gal net su liga nesusiję dalykai. Pasikalbėjus su psichologais imama adekvačiau vertinti situaciją, palengvėja tiek pacientui, tiek jo namiškiams“, – atkreipė dėmesį N.Šostakienė ir pridūrė, kad esant reikalui ligoninėje konsultuojantys psichiatrai skiria medikamentinį gydymą.

Psichoterapeutė V.Utkina teigė, kad konsultuojant išryškėja ne tik su liga susijusios problemos. „Žmogus ateina pas mus su visu gyvenimu lyg kuprinėle už nugaros – juk nepaliksi už durų to, ką sukaupei širdyje. Tretinio lygio reabilitacijai skiriamos 54 dienos – didelis laiko tarpas, per kurį pažįstame ligonį, įsigiliname į jo problemas, jis tampa mūsų bendruomenės nariu“, – konstatavo V.Utkina.

Prie vieno paciento dirba daugybė žmonių, kurių pastangų rezultatas – paciento sėkmė. Aplink gydytoją reabilitologą telkiasi kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai, slaugos specialistai, jei reikia – ir įvairūs konsultantai. „Vienas žmogus sprendžia vienus uždavinius ir mato vienaip, kiti kitus ir mato kitaip. Sudėtinga suburti komandą, kad kiekvienas žinotų savo funkciją, – atkreipė dėmesį kineziterpeutas J. Tilvikas. – Man patinka, kad gydytojas atsakingai vadovauja reabilitacijos procesui, bet kartu įsiklauso į kitų komandos narių nuomones. Svarbiausia, kad problema visiems komandos nariams būtų bendra, o ne atskiros.“

Paklausta, kas padeda žmones suburti, orientuoti į bendrą tikslą, N.Šostakienė pasakojo, kad darbinę dvasią palaiko kassavaitiniai komandiniai pacientų būklės aptarimai. „Jei reikia, kviečiamės ir juos pačius, būtinai įtraukiame artimuosius, kurie nori detalesnės informacijos, ją gavę jaučiasi ramiau“, – teigė N.Šostakienė.

Kokie svarbiausi kriterijai renkantis komandos narius? „Pirmiausia – kompetencija, – atsako gydytoja ir kiek pasvarsčiusi priduria, – tikrai svarbus ir psichologinis, edukacinis požiūris į pacientą, darbo aplinką. Ji sudėtinga – mes dirbame su ligoniu. Aš renkuosi žmones, kurie myli gyvenimą, darbą ir moka jį dovanoti kitiems.“

Komentaras
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga:

– Klaipėdos jūrininkų ligoninė turi ilgametę patirtį ir puikius rezultatus medicininės reabilitacijos srityje. Pas mus teikiama ir tretinio, ir antrinio lygio reabilitacija, kuri dažnai pradedama dar intensyviosios terapijos skyriuje. Medicininės reabilitacijos paslaugų suteikimo greitis ir jų kokybė yra svarbiausi gydymo sėkmės veiksniai sergantiesiems sunkiomis ligomis. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų.

Jiems reabilitologų, kaip ir kitų specialistų priežiūra reikalinga iškart, kad paciento fiziologinės būklės būtų kiek įmanoma greičiau ir iš esmės atstatytos, sveikimo procesas vyktų kuo sklandžiau, neprogresuotų negalia. Dar vienas svarbus privalumas – kai pacientas gydosi mūsų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje, būklei pablogėjus, jam bet kuriuo paros metu gali būti suteikta kitų sričių specialistų konsultacija ar gydymas. Į pagalba skubėti visada pasirengusi tarpdisciplininė komanda. Turime puikią įrangą, o dar svarbiau – patyrusius aukščiausio lygio specialistus, nuoširdžiai atsidavusius pacientams.

Paskutinį kartą atanujinta 2022-08-03 10:39:57