Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE ATNAUJINTOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS: AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS (PIRMENYBĖ TEIKIAMA NUOTOLINĖMS KONSULTACIJOMS), PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS. NUO BIRŽELIO 17 D. ATŠAUKUS KARANTINĄ LIEKA VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOS SITUACIJOS REŽIMAS. TODĖL VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE BUVO NUMATYTI DĖL KARANTINO, TARP JŲ IR PACIENTŲ LANKYMO, LIEKA GALIOTI. 

Kraujagyslių chirurgai neoperuoja tik širdies ir galvos kraujagyslių

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus chirurgams (iš kairės) Rokui Petručiui, skyriaus vedėjui dr. Rimvydui Gutauskui, Dariui Skiručiui, Karoliui Tijūnaičiui ir Rokui Vaičiūnui po karantino darbo vėl daugėja.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus darbuotojams ir pacientams šį pavasarį teko nelengvas išbandymas – koronavirusas buvo nustatytas vienam medikui ir galiausiai buvo uždarytas ir izoliuotas visas skyrius. Kartu su pacientais liko jiems padėti ir trys ligoninės slaugytojos bei dvi pagalbinės medicinos darbuotojos, kurios aštuonias paras buvo šalia ligonių, kuriems reikėjo pagalbos. Nors situacija dėl COVID–19 vis dar nėra įprasta, stipri komanda susitelkė ir jau grįžo prie įprastų darbų.

Įdomu, kad Jūrininkų ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyrius buvo įkurtas 1994 metais ir buvo pirmasis toks Vakarų Lietuvoje. Per 26 metus skyrius augo, stiprėjo ir pagal atliekamų operacijų skaičių yra vienas lyderių Lietuvoje.

„Operacijos, operacijos, operacijos. Turbūt esame daugiausiai operacijų atliekantis skyrius ligoninėje“, – paklausti apie kasdienį darbą šypsojosi skyriaus chirurgai.

Skyriuje gydomos visos arterijų ir venų ligos, išskyrus širdies kraujagyslių patologijas: aortos ir jos šakų aterosklerotiniai pakitimai, aortos lanko šakų patologija, žarnyną maitinančių arterijų patologija, inkstų arterijų patologija, apatinių ir viršutinių galūnių arterijų ligos.

Skyriaus angiochirurgai operuoja pacientus su ūmia kraujagyslių patologija esant arterijų trombozei, embolijai, ištikus traumoms. Taip pat formuojamos arterio-veninės jungtys ligoniams su inkstų patologija, gydomi ligoniai su giliųjų kojų venų potrombozine liga, įgimta venų ir arterijų patologija, mazginiu venų išsiplėtimu.

Įprastai – darbymetis

Pastaruosius 5-6 metus skyriaus chirurgai kasmet atlieka apie 1 300-1 400 operacijų. Gydomi ne tik Kraujagyslių chirurgijos skyriaus pacientai – padedama ir Nefrologijos skyriui.

Pasak skyriaus vedėjo dr. Rimvydo Gutausko, tai yra vienintelis Kraujagyslių chirurgijos skyrius šalyje, kurio chirurgai patys atlieka ir diagnostines, ir gydomąsias angiografines procedūras.

„Diagnostinė angiografinė procedūra yra kontrastinis kraujagyslių tyrimas, kai reikia nustatyti, kurioje vietoje kraujagyslė yra užakusi. Gydomosios procedūros metu kraujagyslė būna išplečiama, atkemšama, jei reikia, įstatomas stentas, atkuriama kraujotaka. Kitose ligoninėse diagnostines procedūras atlieka kardiologai arba radiologai, bet mes pasiekėme, kad galėtume patys tai daryti, nes taip yra visoje Europoje“, – komentavo dr. R. Gutauskas.

Maždaug pusę operacijų sudaro venų operacijos, kitą pusę – rekonstrukcinės, arterijų operacijos. Ateityje kraujagyslių chirurgai norėtų atskirti venų operacijas, kurių pernai buvo atlikta apie 630. Šiais metais planuojama pradėti venų varikozės gydymą lazeriu. Tokia procedūra taps prieinamesnė tam tikras indikacijas turintiems pacientams.

Sudėtingos procedūros

Dažniausiai operuoti kraujagysles prireikia, kai jos užanka dėl aterosklerozės. Rekonstrukcinių operacijų tikslas yra atkurti sutrikusią kraujotaką. Tokiais atvejais, pasak dr. R. Gutausko, kraujagyslė valoma, atliekamas šuntavimas, pašalinamos aterosklerotinės plokštelės.

„Taip atkuriama kraujotaka į organą, kuriam neužtenka kraujo. Dažniausiai tai būna kojos, nes rankų kraujagyslės kemšasi rečiau. Taip pat atliekame ir insultų prevenciją, kai yra valomos smegenis maitinančios kraujagyslės. Kai kuriais atvejais operuojame ir po insulto, kai kraujagyslė būna per daug susiaurėjusi“, – apie darbą pasakojo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, skyriaus chirurgai yra patyrę, tad dirba profesionaliai, tačiau būna komplikuotų atvejų, kai operacija tampa iššūkiu, pavyzdžiui, rizikingesnės operacijos yra, kai gydomi vyresnio amžiaus pacientai ar stipriai nutukę žmonės.

Kraujagyslių ligoms diagnozuoti atliekamos angiografijos, kompiuterinės angiografijos, ultragarsiniai tyrimai.

Kuo pavojinga pilvo aortos aneurizma?

Vyresnio amžiaus žmonėms, vyresniems nei 50 metų, dažniausiai dėl aukšto kraujospūdžio ir kraujagyslių aterosklerozės ima plėstis pilvo aorta. Ši problema žmonėms žinoma kitu pavadinimu – pilvo aortos aneurizma. Tai viena didžiausios apimties operacijų, kurios metu normali kraujotaka atkuriama įdedant specialų stentą su protezu arba kitu būdu operuojant.

Aorta yra pagrindinė kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies teka į visą kūną. Arterijų sienelės yra elastingos, o kai jas veikia aukštas kraujo spaudimas, sienelės gali susilpnėti ir plėstis, išsipūsti tarsi balionas. Jei kraujagyslė, nebeatlaikiusi įtampos, trūksta, kraujavimas gali būti net mirtinas.

Jei kraujagyslės sienelės pakitimai pastebimi prevencinės apžiūros metu, gydymo rezultatai būna žymiai geresni, kur kas didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens. Praėjusiais metais Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, pasak skyriaus vedėjo, planine tvarka dėl pilvo aortos aneurizmos buvo išoperuoti 25 pacientai, visi jie išgyveno, o kai buvo operuota skubiai, plyšus kraujagyslei, trijų pacientų išgelbėti, deja, nepavyko.

“Reikia tikrintis sveikatą, kad operacija, jei jos reikia, būtų atliekama planine tvarka. Šeimos gydytojai turėtų siųsti gydytojo specialisto konsultacijai, echoskopiniam organų tyrimui. Pamatę pilvo aortos aneurizmą, kad ir nedidelę, atsiunčia žmogų pas mus, įvertiname būklę, jeigu reikia, papildomai atliekame kontrastinį tyrimą ir siūlome operaciją. Kuo didesnis aortos išsiplėtimas, tuo didesnė rizika kraujagyslei plyšti ir didesnis mirštamumas. Dėl to tas vadinamasis skriningas, tyrimai yra labai svarbu esant tokiai patologijai”, – sakė skyriaus vedėjas dr. R. Gutauskas.

Jei į ligoninę atsiunčiamas žmogus, kurio pilvo aortos aneurizma yra nedidelė, jo būklė stebima, tyrimai kartojami po pusmečio, atliekami papildomi tyrimai, vertinamas aneurizmos dydis. Kai aneurizma pasiekia tam tikrą dydį, žmogui rekomenduojama operacija.

Didžiausią riziką sukuria rūkymas

Pasak skyriaus medikų, pagrindinis kraujagyslių ligų rizikos faktorius yra rūkymas – beveik 90 proc. pacientų yra arba buvo rūkoriai.

Į ką atkreipti dėmesį siekiant sumažinti ligos žalą sveikatai? Vienas pirmųjų požymių, kad kemšasi kojų kraujagyslės, yra protarpinis šlubumas, kai žmogui einant tam tikrą atstumą imami jausti skausmai blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Ligai pažengus atsiranda nuolatiniai, naktiniai skausmai, kai dėl skausmo žmogus nebegali miegoti. Galiausiai prasideda gangreniniai procesai – atsiranda gangreninės opos, gangrenuoja pirštai, atsiranda kiti pakitimai.

Jeigu jau jaučiami nuolatiniai skausmai, kraujagyslių chirurgai pataria ilgiau nebelaukti ir kreiptis į gydytojus. Protarpinį šlubumą, jeigu liga dar nepažengusi, galima gydyti ir vaistais. Didesni šansai pasveikti – jei atsisakoma žalingų įpročių, kenkiančių kraujagyslėms.

“Reikia nustoti rūkyti, pradėti vartoti medikamentus. Jei vartosite vaistus, bet toliau rūkysite, pagerėjimo nebus. Yra ir daugiau rizikos faktorių, pavyzdžiui, cukraligė, nutukimas”, – kalbėjo dr. R. Gutauskas.

Gydytojas angiochirurgas Rokas Petrutis pridūrė, kad sudėtingiau gydyti vyresnio amžiaus žmones, kurie per gyvenimą jau būna patyrę ne vieną operaciją, kenčia nuo širdies nepakankamumo ar kitų lėtinių ligų.

Tikslas – nuolat tobulėti

Skyriaus gydytojai nuolat vyksta į stažuotes, mokslines konferencijas, analizuoja mokslinę literatūrą, kad pacientams būtų suteikta kvalifikuota, profesionali ir efektyvi pagalba.

“Mūsų kolektyvas yra motyvuotas, stengiamės nuolat tobulėti, kad galėtume pacientams suteikti kuo geresnes gydymo paslaugas. Mūsų sėkmės receptas yra tai, kad mokame daryti ir operacijas, ir tyrimus, todėl užtikrinamas optimalus darbas ir geras rezultatas”, – sakė gydytojas Darius Skirutis.

“Turime įvairių metodų. Pasitelkiame ne tik chirurgiją, bet ir intervencinę radiologiją, įvairias priemones, taigi, galime kiekvienam pacientui parinkti, kas jam labiausiai tinka pagal jo ligos istoriją ir dabartinę būklę.

Turime numatyti, kaip gydymas paveiks jo gyvenimą, kas bus po kelių mėnesių, po pusės metų ar metų, ką reikės daryti po metų. Tai yra dabartinis mūsų iššūkis – viską daryti teisingai,  pritaikant naujoves. Dėl to yra būtina tobulintis, sekti gydymo naujienas, gydymo būdus, kurie keičia vienas kitą, stebėti, kokie gydymo metodai labiau pasiteisina”, – kalbėjo R. Petrutis.

Paskutinį kartą atanujinta 2020-07-24 08:55:04