Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Pažadas širdžiai – sveikesniam gyvenimui

Sekmadienį buvo minima Pasaulinė širdies diena. Jau keturioliktą kartą šią dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai kvietė kolegas, pacientus, jų artimuosius ir visus žmones, propaguojančius sveiką gyvenimo būdą, prisijungti prie tradicinio žygio dviračiais.

Lietuvos širdies asociacija ir Klaipėdos jūrininkų ligoninė kvietė visus rūpintis ne tik savo, bet ir artimųjų, draugų, kolegų širdimis ir pasižadėti žengti nors vieną žingsnį sveikos gyvensenos link.

Dėl to, rodydami pavyzdį, Jūrininkų ligoninės kardiologai, neurologai, kineziterapeutai, slaugytojos ir kiti darbuotojai sėdo ant dviračių ir, nepaisydami lietaus, leidosi į žygį dviračiais nuo ligoninės iki prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“.

Pasiekę kelionės tikslą medikai prisijungė prie „Širdies salos“, laikinai įkurtos „Akropolyje“. Keletą valandų žmonės buvo kviečiami nemokamai pasimatuoti kraujospūdį, atlikti kūno masės analizę, gauti daug išsamios informacijos apie širdies ligų rizikos veiksnių svarbą, sveiką gyvenseną.

JAUNĖJA. „Pastebime, kad širdies ir kraujagyslių ligomis, infarktais, insultais suserga vis jaunesni žmonės“, – sako gydytoja kardiologė Rūta Raugelienė.

Pasak Jūrininkų ligoninės kardiologų, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,9 mln. žmonių, o Lietuvoje mirtingumas dėl šių ligų jau ne vienerius metus yra pirmoje vietoje. Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudaro daugiau nei pusę visų mirčių. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti arba atitolinti gyvenant sveikiau.

„Vos keletas nedidelių mūsų gyvenimo būdo pokyčių gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti gyvenimo kokybę. Esame vadinami „širdžių ligonine“, pas mus yra įkurtas miokardo infarkto klasteris, teikiame visapusišką kardiologinę pagalbą, dėl to jaučiamės įsipareigoję ne tik gydyti pacientus, bet užsiimti ir ligų prevencija. Kasmet važiuojame dviračiais per miestą norėdami priminti visiems, kad reikia saugoti savo širdį. Kviečiame visus pasižadėti savo širdžiai daugiau judėti, sveikiau valgyti, nerūkyti, tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje ir labiau rūpintis savimi“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Pasak ligoninės vadovo, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje širdies ligas gydo 32 gydytojai. Vien šiais metais priimti keturi jauni specialistai, nes pacientų skaičius kasmet didėja. Jūrininkų ligoninės stacionare per metus gydoma apie 4 tūkst. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų, dar apie 15 tūkst. pacientų konsultuojama ambulatoriškai.

Ligos jaunėja

Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Raugelienė, organizavusi šių metų žygį, pabrėžė, kad švietėjiška veikla yra itin svarbi, nes širdies ir kraujagyslių ligos vis jaunėja, tad rūpintis savo sveikata reiktų pradėti kuo anksčiau.

KILOMETRAI. Per 14 metų Jūrininkų ligoninės medikai dviračiais per miestą jau numynė daug kilometrų.

„Šių ligų skaičius išlieka vienas didžiausių pasaulyje. Dėl naujesnių diagnostikos ir gydymo galimybių ilgėja ligonių išgyvenamumas. Patyrę miokardo infarktą, net ir išlikus širdies nepakankamumo simptomams, tinkamai parinkus gydymą ir reguliariai vartojant vaistus, ligonių gyvenimo kokybė stipriai nenukenčia. Nerimą kelia kita problema. Anksčiau dėl šios ligos gydydavome vidutinio amžiaus ir vyresnius pacientus, o dabar 30-40 mečiai, patyrę miokardo infarktą ar insultą, nebėra retenybė„, – pasakojo R. Raugelienė. Tokia pati tendencija vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pasak jos, jaunėjančiam ligų amžiui įtakos turi stresas, didelis gyvenimo tempas, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas. Šiuo metu plačiai pradedama kalbėti ir apie naujuosius modifikuojamus rizikos veiksnius, tokius kaip oro, patalpų užterštumas, elektroninės cigaretės. Todėl labai svarbu skleisti informaciją apie tai, kad jaunimas skirtų dėmesio savo sveikatai. Nuo 2005 metų Lietuvoje pradėta vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Ji skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kartą per metus šeimos gydytojas tokio amžiaus žmonėms nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – paskirti gydymą.

„Įvairiomis priemonėmis, taip pat ir savo kasmetiniais žygiais, norime motyvuoti žmones gyventi sveikiau“, – sakė R. Raugelienė.

10 tūkstančių žingsnių

Jūrininkų ligoninės kineziterapeutė Justina Laurinskaitė teigė, kad kiekvienas žmogus turi judėti tiek, kiek leidžia jo sveikatos būklė.

„Bet koks judėjimas skatina širdies aktyvumą, gerina kraujotaką. Kiek žmogus gali, tiek jis turi judėti. Tai gali būti ir ėjimas bent 30 minučių per dieną, lipimas laiptais. Kai geras oras, galima eiti pasivaikščioti į mišką ar važiuoti dviračiu“, – sakė kineziterapeutė.

KONSULTAVO. „Širdies saloje“ žmonės buvo kviečiami nemokamai pasimatuoti kraujospūdį, atlikti kūno masės analizę, gauti daug išsamios informacijos apie širdies ligų rizikos veiksnių svarbą, sveiką gyvenseną.

Jai antrino ir Jūrininkų ligoninės gydytojas chirurgas Artūras Razbadauskas.

„Aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti svarbus kiekvienam, nes tai yra viena iš sąlygų norint būti sveikam ir gyventi visavertį gyvenimą. Kuo žmogus yra labiau aktyvus fiziškai, tuo jis labiau darbingas, gali daugiau pasiekti. Be to, judėjimas padeda kovoti su kasdien patiriamu stresu ir įtampa. Tai aktualu ir studentams, ir visiems užsiėmusiems žmonėms. Paprasčiausias dalykas – vaikščiojimas. 10 tūkstančių žingsnelių kasdien yra būtinybė„, – akcentavo gydytojas.

Informacija

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.
Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu perpus sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje smarkiai padidina širdies infarkto riziką.

Paskutinį kartą atanujinta 2019-10-31 10:58:08