Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Uostamiesčio psichologės įrodė, kad juokas gydo

Juoko terapija mažina kraujo spaudimą ir gerina prislėgtą nuotaiką. Tai patvirtino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientams naują gydymo metodą pritaikiusios medicinos psichologės.

Tyrimas – pirmasis Lietuvoje

Klaipėdos jūrininkų ligoninės medicinos psichologė Ina Valeckienė kartu su kolege Aušra Būdvyte pirmą kartą Lietuvoje tyrė juoko terapijos efektyvumą pacientams. Jos keturis mėnesius dirbo bei stebėjo, kaip juoko terapija veikia emocinę bei fizinę pacientų būklę ankstyvuoju reabilitacijos periodu.

Eksperimento dalyviai buvo padalinti į dvi grupes: vienoje jų buvo 55 pacientai, dalyvavę juoko terapijoje, o kitoje, kontrolinėje, grupėje – 59 žmonės. Tyrime dalyvavusių pacientų amžius buvo nuo 34 iki 89 metų. Daugiau nei pusė jų buvo vyrai.

Juoko terapijos grupės dalyviams prieš užsiėmimą buvo matuojamas kraujo spaudimas ir vertinama subjektyvi nuotaika. Po to eksperimentinės grupės dalyviams buvo taikoma pasaulyje vis labiau populiarėjanti juoko joga ir rodomi juokingi filmai, susiję su gyvūnais ir mažais vaikais.

Tada vėl matuojamas kraujo spaudimas ir prašoma įvertinti savo momentinę nuotaiką dešimties balų skalėje.

Pastebėjo pokyčius

Jau po pirmojo užsiėmimo abiejų grupių rezultatai pastebimai skyrėsi. Dalyvavusiems juoko terapijoje sumažėjo kraujo spaudimas, pagerėjo nuotaika. Įdomu, kad šie pokyčiai per pirmąjį užsiėmimą labiau palietė vyrus. O štai po antrojo užsiėmimo akivaizdžiai gerų pokyčių sulaukė ir moterys, ir vyrai. 

Po tyrimo paaiškėjo, kad po juoko terapijos nuotaika reikšmingai pagerėjo visiems eksperimento dalyviams, taip pat sumažėjo kraujospūdis, pulsas, streso ir įtampos, nerimo rodikliai, sušvelnėjo depresijos simptomai.

Juoko terapija tinka bet kokio amžiaus žmonėms – tokią išvadą pateikė tyrimo autorės.

Trumpesnį reabilitacijos laiką  skyriuje praleidžiantys žmonės savo sveikatą paprastai vertina geriau, jaučia mažesnį nerimą, ne ilgiau čia besigydantieji.

Pastebėta, kad ilgesnį laiką reabilitacijos skyriuje praleidusiems pacientams padidėja depresinės nuotaikos, jie prasčiau vertina savo sveikatą. Pacientų, dalyvavusių juoko terapijoje, sveikatos rodikliai buvo priešingi: pagerėjo ne tik ilgalaikių pacientų nuotaika, bet ir subjektyviai vertinama bendra sveikatos būklė.

Išradingi pasisveikinimai

„Juoko terapija efektyviai gerina fizinę bei emocinę pacientų būklę“, – tokią išvadą po tyrimo padarė medicinos psichologės, siekiančios didinti pacientų pasitikėjimą savimi ir gerinti jų sveikatą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinė medicinos ir reabilitacijos skyriuje juoko terapija buvo taikyta pirmą kartą. Ją išbandę pacientai ne tik mielai dar kartą sugrįždavo, bet ir apie įdomų užsiėmimą papasakodavo savo palatos kaimynams, gera nuotaika užkrėsdavo ligoninės personalą.

I.Valeckienė prisiminė, kaip juoko terapijoje dalyvavę pacientai, sutikti koridoriuje ar prie lifto, vietoj pasilabinimo panaudodavo vieną iš juoko jogos pratimų – pasisveikindavo kikenimu arba garsiu „cho cho cho“.

Pasijuto žvaigždėmis

Klaipėdietės savo tyrimą jau pristatė ne vienoje skirtingų specialistų konferencijoje ar kongrese.

Medicinos psichologės po pranešimo pasauliniame gydytojų reabilitologų kongrese Vilniuje pasijuto vos ne renginio žvaigždėmis. Pranešimas buvo palydėtas audringais plojimais, o vėliau sutikti gydytojai neslėpė šiltų emocijų ir susidomėjimo tyrimu.

Iki šiol panašių tyrimų Lietuvoje nebuvo atlikta, o pasaulyje juoko terapijos poveikis tirtas kitokių sveikatos problemų turintiems pacientams arba pasirinkus vieną iš juoko terapijos būdų. Pastarieji tyrimai parodė, kad juoko terapija efektyvi būna tik po ilgalaikių – mažiausiai aštuonių – užsiėmimų.

Medicinos psichologių iš uostamiesčio tyrimas atskleidė, kad juoko terapijos poveikis pasireiškia ir po perpus mažesnio užsiėmimų skaičiaus.

Kas yra juoko terapija?

Terapijos tipas, kuris naudoja humorą tam, kad palengvintų asmens skausmą, sumažintų stresą bei pagerintų jo gerovę. Dažniausiai juoko terapija apima juoko jogą, klounus, juokingus filmukus, knygas ir pan. 

Juoko joga – grindžiama įsitikinimu, kad „apsimestinis“ juokas suteikia tą patį fiziologinį ir psichologinį pranašumą kaip spontaniškas juokas. Juoko joga vyksta grupėmis, kontaktuojant vienam su kitu juoko garsais ir žaismingumu tarp dalyvių. Priverstinis juokas greitai tampa realiu ir užkrečiamu juoku.

Pirmą juoko jogos klubą Indijoje 1995 metais įkūrė gydytojas Madan Kataria. Ten spontaniškas juokas buvo derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo pratimais. 

Dienraštis “Klaipėda”

 

Paskutinį kartą atanujinta 2018-06-27 16:05:11