Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖJE MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOS – AMBULATORINĖS KONSULTACIJOS, PLANINĖ HOSPITALIZACIJA, AMBULATORINĖ REABILITACIJA, MEDICINOS KOMISIJA JŪRININKAMS BEI MOKYMAI JŪRININKAMS – TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į VISAS SAM IR VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ REKOMENDACIJAS IR LAIKANTIS GRIEŽTŲ SAUGUMO REIKALAVIMŲ DĖL COVID-19 PLITIMO.

LIGONINĖJE GALIOJA VISI ĮSAKYMAI, TVARKOS IR RIBOJIMAI, KURIE ŠALYJE AR SAVIVALDYBĖJE YRA NUMATYTI DĖL KARANTINO AR EKSTREMALIOS SITUACIJOS.

LIGONINĖJE PACIENTŲ LANKYMAS GALIMAS TIK TURINTIEMS GALIMYBIŲ PASĄ, NEIGIAMĄ PGR TESTĄ BEI LAIKANTIS GRIEŽTŲ TAISYKLIŲ, KURIOS IŠSAMIAI APRAŠYTOS LIGONINĖS INTERNETINIAME PUSLAPYJE SKILTYJE "PACIENTŲ LANKYMO TVARKA" : https://www.jurlig.lt/pacientams-ir-lankytojams/pacientu-lankymo-tvarka/

Vadovų kadencijos – priešnuodis mobingui

Mobingas – skausminga ir nemaloni tema. Tačiau vien dėl to jos vengti, arba apsimesti, kad šios problemos nėra, būtų neteisinga. Reikia išgirsti, keistis ir išgyvendinti šią problemą, su kuria susiduriama ne vien sveikatos sistemos įstaigose, mano Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga, paklaustas, ar jų gydymo įstaigoje pažįstamas mobingas.

– Sakyčiau netiesą teigdamas, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje mobingo nėra. Prieš keletą metų teko vieno skyriaus vedėją atleisti iš pareigų dėl mobingo, šiuo metu, pasitelkę medicinos auditą ir ligoninės Medicinos etikos komisiją svarstome galimo mobingo atvejį kitame skyriuje.

– Tad mobingo tema Jums žinoma ir nesietumėte jos su pastaraisiais metais, kai pandeminė situacija ir karantinas, specialistų teigimu, turėjo neigiamos įtakos žmonių psichikos sveikatai ir tarpusavio santykiams?

– Tiesiogiai mobingo su pandemija nesiečiau. Pandemijos metu pastebėjau, kad į sveikatos priežiūros įstaigą dažniau patenka užleisti pacientai, turintys daugybę šalutinių susirgimų, jie tampa ir labiau pažeidžiami. Jų sveikata ir gyvybė patikima sveikatos priežiūros specialistams. Kaip tik tuo metu privalome dar labiau susitelkti, užtikrinti teigiamą psichologinę atmosferą ir nedaryti klaidų, nes medikų klaidos kainuoja labai brangiai, o klaidos našta dažniausiai užgula dideliu neigiamu psichologiniu krūviu. Tačiau tai tikrai nepaneigia emocinio skausmo ar pykčio, kurį jaučia artimuosius praradę ar žalą patyrę žmonės. Pabandykite įsivaizduoti, ką tokioje situacijoje turi jausti medikas – neretai kaltindamas save, patiria beviltiškumo, bejėgiškumo jausmą, kaip tik tuo metu jį reikia palaikyti.

– Kaip manote, kiek įtakos geram mikroklimatui viename skyriuje, gali turėti įstaigos vadovas?

– Niekam nekyla abejonių, kad įstaigoje vadovas atsako už viską. Vadovui skundžiamas netinkamas darbuotojų elgesys ar darbas, o jis privalo imtis priemonių, kad įstaiga veiktų tinkamai, priimti savalaikius, tačiau kai kada ne visiems patinkančius, sprendimus. Mobingo užkardymas vadovui yra viena sudėtingiausių užduočių. Reikia labai atsargaus ir kūrybiško visapusiško vertinimo. Kita problema, tai vidurinės grandies vadovų, skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugytojų elgesys. Būtent šie vadovai dažniausiai tiesiogiai bendrauja su darbuotojais savo kolektyve. Būtent šioje grandyje dažniausiai ir gali atsirasti įtampų ar psichologinio spaudimo apraiškų. Šią problemą turėtų padėti spręsti svarstomos trijų ar penkių metų kadencijos ne tik aukščiausio lygio vadovams, bet ir departamentų ar skyrių vedėjams. Manau, kad skyrių ir padalinių vedėjai ir vyresniosios slaugytojos privalo nuolatos tobulintis vadybos srityje, išklausyti vadybos kursus bent kartą per trejus metus. Manau konkursai skatins vidurinės grandies vadovus pasitempti ir dėmesingiau bendrauti su kolektyvu, žinant, kad pasibaigus kadencijai į jo vietą gali atkeliauti kitas, labiau kolektyvo pasitikėjimo vertas vadovas. Vadovauti skyriaus ar padalinio darbuotojams turi ne tik vadybinių gebėjimų turintys, bet ir aukštu emociniu intelektu pasižymintys medikai. Manau, kad darbuotojai darbo metu, bet kuriuo laiku turėtų patekti pas įstaigos vadovą išsakydami problemas susietas su galimu mobingu darbe – vadovo jie neturi bijoti.

– Minėjote, kad tiriate galimus mobingo atvejus ligoninėje. Kokių dar priemonių reikėtų, kad darbuotojai jaustųsi saugiau ir psichologiškai komfortabiliau?

– Mobingas šiuo metu įstaigoje yra pagrindinė rizikos valdymo ir vertinimo sritis. Manau, kad labai svarbus šios problemos sprendimo niuansas yra savalaikė psichologinė pagalba darbuotojams. Pati mediko profesija yra susijusi su didesniu galimu neigiamu emociniu, taip pat darbo krūviu. Dėl didelės atsakomybės patiriama įtampa, todėl psichologinė pagalba turėtų būti prieinama visiems kolektyvo nariams. Nuo birželio mūsų įstaigos darbuotojams bus teikiama psichologinė pagalba –į specialistą galės kreiptis bet kuris ligoninės ar jos padalinių darbuotojas. Kuriame sistemą, kad žmonės jaustųsi saugūs, garantuojamas visiškas anonimiškumas. Artimiausiu metu atliksime taip pat anoniminį darbuotojų anketavimą galimo mobingo klausimais, o išanalizavę anketų duomenis, imsimės  prevencinių veiksmų. Turime žinoti, kokia padėtis mūsų kolektyve. Netinkamas elgesys tarp kolegų neturi būti toleruojamas. Kol bus aplinkinių baimė ir „galvos kišimas į smėlį“ matant, kad kolega yra savotiškai terorizuojamas, niekas nesikeis. Šiais laikais tikrai nebegalima bijoti. Manau, kad mobingas tai dar sovietinių laikų palikimas – akivaizdus „viršininkavimo“ pavyzdys – yra visos visuomenės problema, kuri aktuali ne vien sveikatos sektoriuje.  Kiekvienas didesnis ar mažesnis vadovas turėtų pradėti nuo savęs ir pabandyti save įsivaizduoti darbuotojo vietoje.

Paskutinį kartą atanujinta 2021-05-20 15:02:45