Informacija
(8 46) 49 10 09
(8 46) 38 19 59
Registratūra
(8 46) 38 50 52
(8 46) 49 11 11
Priėmimo skyrius
(8 46) 49 10 19

Vyrams – didesnė staigios mirties tikimybė

Staigi mirtis lyg vagis atima iš mūsų pačius artimiausius. Didesnė tikimybė, kad tokia lemtis dažniau gali ištikti vyrus nei moteris. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali apsaugoti abi lytis, įsitikinusi kardiologė.

Pirmasis požymis – mirtis

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje netekome nemažai žinomų žmonių, pakirstų staigios mirties.

“Skaudžiausia, kai netenkame darbingo amžiaus, nesirgusių žmonių. Atrodo, tarsi juos kažkas staiga iš mūsų pavagia”, – apgailestavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė.

Pasak kardiologės, staigiai mirčiai priskiriami atvejai, kai mirtis įvyksta per pirmą valandą nuo simptomų pradžios ar kai žmogus randamas negyvas, nors prieš parą dar niekuo nesiskundė. Pirmasis išeminės širdies ligos požymis net 25 proc. pacientų būna staigi širdinė mirtis.

Nuo 50 iki 80 proc. atvejų staigią mirtį sukelia koronarinė širdies liga – pažeistos vainikinės širdies arterijos nesugeba tiekti pakankamai kraujo į širdies raumenį ir atsiranda širdies ritmo sutrikimų, pavojingų gyvybei.

Tokia staigi mirtis dažniausiai ištinka vyrus – tenka 6,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Moterims taip gali nutikti kur kas rečiau: 1,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kraujagyslių aterosklerozė yra “vyrų liga”.

“Kodėl labiausiai puola vyrus? Kraujagyslių aterosklerozė yra “vyrų liga”. Moterims šios ligos simptomų atsiranda apytiksliai dešimčia metų vėliau. Moterims liga pradeda labiau progresuoti po menopauzės. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas gali šią ligą paankstinti. Staigi mirtis neaplenkia ir moterų”, – paaiškino gydytoja.

Pakerta ir kardiologus

Pasak D.Jarašūnienės, staigią mirtį sunku nuspėti – apie tai liudija nemažai atvejų, kai Europos ir Lietuvos kardiologų bendruomenė dėl šios priežasties neteko žinomų savo srities profesionalų. Jie patys, būdami kardiologai, puikiai žinodami simptomus, savo ligos simptomų neatpažino.

Nepaisant to, užbėgti už akių staigiai mirčiai įmanoma.

Nagrinėdami kitų Europos šalių patirtį, kur mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai mažesnis negu mūsų šalyje, nesunku pastebėti, kad labiausiai padeda ligos rizikos veiksnių korekcija, ankstyvas ligos išaiškinimas.

Lietuvoje taip pat yra prevencinė širdies ir kraujagyslių programa, padedanti atskleisti gana daug naujų ligos atvejų.

Reikia tik apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir, esant didelei širdies ir kraujagyslių ligos rizikai, būsite nusiųsti pas kardiologą.

Tiesa, kai kuriuos pacientus nuo profilaktinio pasitikrinimo atbaido ilgos eilės bei apsunkintas patekimas pas gydytoją. Kai kurie žmonės aplenkia šeimos gydytoją, manydami, kad reikėtų tiesiai traukti pas savo srities specialistą – kardiologą.

“Mūsų sveikatos sistema nėra tobula, bet nereikėtų vien dėl to numoti ranka į savo sveikatą, – patarė kardiologė. – Šeimos gydytojas gali įvertinti, ar jūs priklausote rizikos grupei, atsižvelgdamas į tai, patarti, kaip koreguoti esamus rizikos veiksnius ar nusiųsti pas kardiologą ligai išaiškinti.”

Kada sunerimti?

Kaip paaiškino kardiologė, koronarinė širdies liga yra paveldima, tad jei tėvai, pirmos eilės giminės iki 65 metų sirgo širdies ir kraujagyslių liga, mirė nuo infarkto ar insulto, tai priskiriama didelės rizikos veiksniui.

Padidėję kraujospūdis ir cholesterolio lygis, nutukimas, cukrinis diabetas taip pat priskiriami prie rizikos veiksnių. 52 proc. pacientų per 50 metų turi padidėjusį kraujospūdį.

Šie rizikos veiksniai rodo, kad žmogus gali sirgti širdies ir kraujagyslių liga. Širdies kraujagyslių aterosklerozė kurį laiką yra nebyli, kol pasiekia kritinį lygį. Ji pamažu didėja, tyliai dirba savo juodą darbą iki pirmojo simptomo, kuris kartais gali būti ir mirtis, pasireiškimo.

Dažniausiai pacientai, apsilankę pas kardiologą, labai pageidauja širdies echoskopinio tyrimo.

“Jei nėra buvę infarkto, labai daug iš šio tyrimo tikėtis nereikėtų. Kitas skiriamas tyrimas – krūvio mėginys. Šio tyrimo jautrumas siekia tik 64 proc., tad 36 proc. atvejų jis gali nieko neparodyti, net jei yra gana dideli širdies kraujagyslių susiaurėjimai”, – įspėjo D.Jarašūnienė.

Tyrimas, “gelbstintis gyvybes”

Pasak jos, 2018 m. Europos kardiologų kongrese vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos tyrimas įvardytas kaip gyvybes gelbstintis tyrimas.

Tad jei yra įtarimas, kad pacientas serga nebylia širdies ir kraujagyslių ligos forma, kuri nepasireiškia jokiais simptomais, jis gali būti nusiųstas širdies kraujagyslių kompiuterinės tomografijos tyrimo.

“Tai neintervencinis tyrimas, tačiau labai informatyvus. Tiesa, pacientas gauna radiacinę apšvitą. Pirmiausia jis skirtas koronarinės širdies ligos atmetimui, kad pacientai nebūtų gydomi tada, kai to nereikia.

Mūsuose paplitęs kasdieninis aspirino, kraujagysles plečiančių vaistų ir kt. vaistų vartojimas, kai to visai nereikia. Antra vertus, šis tyrimas gali pasakyti, kiek kraujagyslės apimtos aterosklerozės ir ar yra kraujagyslių susiaurėjimų.

Po šio tyrimo apie 30 proc. pacientų nusiunčiami intervenciniam tyrimui – koronografijai – ligos patikslinimui ir gydymui. Kitai daliai pacientų neaptinkama širdies kraujagyslių ligos požymių, tačiau reikia žinoti, kad ūmių įvykių rizika šiems pacientams vis tiek nėra nulinė”, – paaiškino kardiologė.

Išprovokavo krosas?

Prisimenant paskutinę netektį, šviesaus atminimo Vytauto Šerėno žmona pasakojo, kad niekada intensyviai nesportavęs vyras sumanė nubėgti aštuonių kilometrų krosą. Po šio išbandymo 60 metų vyrui sustojo širdis.

D.Jarašūnienė pritarė, kad staigią mirtį galėjo išprovokuoti didesnis fizinis krūvis: “Sėdint ramiai susiaurėjusios kraujagyslės gali neišsiduoti, tačiau fizinis krūvis iš organizmo pareikalauja daugiau – padidėja širdies susitraukimo dažnis, prireikia daugiau kraujo sunkiau dirbančiam širdies raumeniui, o pažeistos kraujagyslės neleidžia tiekti pakankamai kraujo, tada atsiranda badaujančios miokardo zonos ir išsivysto širdies ritmo sutrikimų, kurie gali sukelti staigią mirtį. Fizinis krūvis, esant kraujagyslių ligai, yra kaip ritmo sutrikimo provokuotojas”.

Pasak D.Jarašūnienės, amžius tokiais atvejais nėra pagrindinis kriterijus. Uostamiesčio kardiologų praktikoje pasitaikė atvejų, kai dėl aterosklerozės pakitimų nukenčia ir trisdešimtmečiai, o jauniausias pacientas buvęs 23 metų.

Aterosklerozė gali vystytis labai anksti, priklausomai nuo paveldėtos genetikos, gyvenimo būdo.

“Kraujagyslėse vyksta nuolatiniai procesai: pasitaiko kraujagyslių endotelio erozijos, aterosklerozės plokštelių išopėjimų. Ūmių įvykių atsiradimui turi reikšmės ne tik kraujagyslių būklė, bet ir žmogaus bendra būklė: patiriami stresai, rūkymas (šie gali sukelti kraujagyslių spazmus), išgertas didesnis kiekis alkoholio įgimti krešėjimo faktorių defektai (didėja trombų susidarymo rizika), – ligos faktorių gali būti gana daug, – paaiškino gydytoja. – Todėl visur labai svarbu “balansas”: ir gyvenimo būde, ir žmogaus organizme”.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas:

– Staigios mirties dažniausia priežastis – skilvelių virpėjimas. Jį sustabdyti gali ankstyva defibriliacija. Kol širdis virpa, išlieka didelė tikimybė išgelbėti žmogų. Tačiau jos ištekliai greitai mažėja ir kartais pasibaigia greičiau, nei atvyksta greitoji medicinos pagalba.

Net labai išsivysčiusiose šalyse laikas, kol atvyksta greitoji pagalba, retai būna trumpesnis kaip 8–15 min.

Tokia reali situacija. Esama tokių faktorių, kurie nepriklauso nuo greitosios pagalbos medikų: atstumai, eismas, įvykio vieta ir pan.

Tyrimais įrodyta, kad įvykus staigiai mirčiai tikimybė išgelbėti žmogui gyvybę padidėja, kai šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius. Jei klinikinė mirtis dėl prieširdžių virpėjimo įvyksta ne ligoninėje, pirminis gaivinimas defibriliatoriumi per pirmas 3–5 min. gali padidinti išgyvenamumą iki 49–75 proc.

Kiekviena sugaišta minutė galimybę išgyventi iki išrašymo iš ligoninės sumažina 10–12 proc. Manoma, kad 3 iš 4 žmonių įmanoma išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas 3–4 min. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja.

Vėliau prasideda galvos smegenų pažeidimai. Jungtinių Amerikos Valstijų Širdies asociacija rekomenduoja atlikti defibriliaciją per 3–5 min. Idealus laikas – mažiau kaip per 3 min. Tokia būtų siekiamybė.

Galima atgaivinti ir vėliau pradėjus gaivinimą: po 10 ar net 30 min., tačiau tokiu atveju prasideda negrįžtami pakitimai smegenyse. Smegenys yra jautriausias organas hipoksijai – deguonies trūkumui.

Tačiau defibriliatorius pats nieko nepadarys, jei šalia nebus apmokyto žmogaus. Nors naudotis defibriliatoriumi nėra sunku: aparatas kalba lietuviškai, pasako, ką ir kada daryti. Jis yra kaip gaivinimo vedlys. Patikėkite, į mūsų ligoninę atveža daug atgaivintų žmonių. Būna, kai mūsų skyriuje guli keturi atgaivinti pacientai, kartais atveža po du per dieną, o kartais jų nepasitaiko ir visą savaitę.

Kas yra defibriliatorius ir kada jį naudoti? Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas defibriliatorius, gebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atkuria normalų širdies darbą. Šis aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką. Belieka tik klausyti ir vykdyti jo komandas.

Automatinis išorinis defibriliatorius tiksliai nustato nukentėjusiojo širdies ritmą ir defibriliuoti leidžia tik tada, kai defibriliacija yra reikalinga. Juo gali naudotis ne tik medicinos darbuotojai, bet ir bet kuris visuomenės narys.

Visame pasaulyje defibriliatoriaus buvimo vieta sutartinai žymima AED raidėmis (angl. Automatic External Defibrillator). Defibriliatoriaus prireikia tada, kai ant žemės parkritęs žmogus visiškai nereaguoja kalbinamas ir nekvėpuoja. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau aparatą įjungti ir vykdyti visus jo žodinius nurodymus. Šiuolaikiniai defibriliatoriai kalba lietuviškai ir nurodo, ką reikia daryti.

Skaitmeniniu ryšiu defibriliatorius galima susieti su GMP dispečerine, atidarius AID stendą, signalas apie defibriliatoriaus panaudojimą bus perduotas automatiškai. Tai leistų dispečeriui operatyviai išsiųsti GMP brigadą į nelaimės vietą.

Paskutinį kartą atanujinta 2019-05-22 08:08:11